Žmonėms, gyvenantiems Kolumbijos Rio Negro upę supančiuose kalnuose, įprastinis transportas yra prabanga. Jau daugiau kaip du šimtai metų bene vienintelis būdas patekti į šią vietovę ir iš jos išsigauti yra nusileidimas arba pakilimas įtemptais lynais. Šia įranga naudojasi net moksleiviai, kurie kasdien nusileidžia kelių šimtų metrų ilgio trasa vien tik kad patektų į mokyklą.

Daugiau nei 400 metrų virš šniokščiančios Rio Negro upės Kolumbijoje devynmetė Daisy Mora ruošiasi šuoliui per bedugnę. Ji pritvirtina laikiklį prie seno ir surudijusio skridinio, atsisėda į specialiai jai pritaikytą virvinę sėdynę ir nuskrieja 60km/h greičiu į priešingą upės krantą, esantį maždaug pusės mylios atstumu. Ši galvos svaigimą kelianti kelionė jos laukia kiekvieną dieną, kai reikia eiti į pamokas.

Vietiniai ūkininkai tais pačiais lynais transportuoja savo prekes į ir iš artimiausio miesto, o vaikai, į kurių tarpą patenka Daisy ir jos penkiametis brolis Jamid'as - neįprasta transporto priemone keliauja į mokyklą.

Jamid'as yra dar per mažas, kad galėtų saugiau keliauti vienas pats, todėl sesuo jį turi gabenti kartu su savimi iš džiuto (karnienos pluošto) pagamintame maiše, savo greitį kontroliuodama 'V' formos medžio šaka. Šiuos kadrus užfiksavęs fotografas Christoph Otto fotografavo kabėdamas ant kaimyninio lyno.

Technologijos.lt