Titikakos ežeras, esantis 3800 m aukštyje virš jūros lygio, priklauso dviems valstybėms – Peru ir Bolivijai. Tai didžiausias Peru ežeras (ilgis - 176 km, plotis - 50 km), o pasaulyje tai - aukščiausiai esantis laivybinis ežeras.

Vietinių gyventojų Titikakos ežeras laikomas šventu. Andų tautų mituose iš šio ežero kildinama visa civilizacija, saulė, mėnulis ir kt.

Turistų pamėgtos plūduriuojančiosios Uroso salos. Šias salas, padarytas iš nendrių ryšulių, vietiniai gyventojai nuolatos atnaujina, ant viršaus vis primesdami naujų nendrių ryšuliu. Šis metodas, gyvuojantis jau šimtmečius, neleidžia saloms išnykti.

Titikakos ežero salose galima susipažinti su mažai paliesta vietinių gyventojų kečujų kultūra. Gyventojai čia verčiasi žvejyba, taip pat ūkininkauja, audžia tradicinius drabužius.

Amantanio saloje galima apžiūrėti dviejų šventyklų liekanas - Pačamamos ir Pačatatos - šios šventyklos įsikūrusios ant dviejų viršukalnių. Šie statiniai, simbolizuojantys Motiną Žemę ir Tėvą Žemę, yra statyti seniau, negu suklestėjo inkų civilizacija.

Kurioj ežero vietoj bebūtum, beveik iš visur matosi snieguotos Kordiljeros kalnagūbrio viršūnės.

Iš Peru pusės patogiausia Titikakos ežerą pasiekti vykstant į Puno miestą.