Peru sostinė buvo įkurta 1535 m. ispanų konkistadoro Fransisko Pisaro (Francisco Pizarro), kuris pavadino miestą „Karalių miestu“.
Nors vietinių inkų sostinė buvo Kuskas, ispanai Limoje įkūrė Peru vicekaralystės sostinę, kuri čia išliko iki 1821 m., o vėliau tapo nepriklausomos Peru Respublikos sostine. Net keletas žemės drebėjimų buvo smarkiai apgriovę Limą.
1991 m. Limos senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.
Lima, apsupta smėlynų bei akmens uolų, beveik visą laiką skendi tirštame rūke, kuris vadinamas garua. Senamiestis įsikūręs į pietus nuo Rimako upės. Limoje išlikęs stačiakampis gatvių tinklas. Mieste gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų.
Limos pavadinimas kildinamas iš indėnų kalbos. Manoma, jog tai – aimarų kalbos žodis, reiškiantis geltoną gėlę. Kečujų kalba panašus žodis reiškia šnekėjimą, kalbėjimą.
Lankytinos vietos:
- Katedra
- Miesto aikštė
- Šv. Pranciškaus vienuolynas – XVI-XVII a. statytas pranciškonų vienuolynas, kurio architektūroje atsispindi kelių kultūrų – ispanų, arabų, indėnų – bruožai. Katakombose, esančiose po vienuolynu, iš vienuolių kaulų išdėlioti simetriški piešiniai.
Muziejai:
- Istorijos
- Archeologijos
- Peru kultūros
- Meno
- Antropologijos
- Etnografijos
