Truchiljas – tai trečias pagal svarbą Peru miestas Ramiojo vandenyno pakrantėje, šalies šiaurės vakaruose. Miestas įkurtas 1534 m. ispanų ir pavadintas ispanų konkistadoro Francisko Pisaro garbei jo gimtinės Ispanijoje vardu. Tačiau šiame slėnyje žmonių gyventa jau žymiai seniau. Jau III a. pr. Kr. čia klestėjo Močės kultūra, vėliau XII-XIV a. išsivystė Cimu kultūra.

Truchiljas dėl švelnaus klimato vietinių gyventojų vadinamas „Amžinojo pavasario sostine“. Miestas žymus tuo, jog čia gimė marinera – peruiečių nacionalinis šokis.

Truchiljo senamiestis – puikiai išsilaikęs ir menantis kolonijinius laikus.

Lankytini objektai:

• Archeologijos muziejus
• Casa Calonge - neoklasikinio stiliaus (XVIII-XIX a.) namas, kuriame gyveno Simonas Bolivaras (Simon Bolivar).
• Casa de la Emancipacion (Madalengoitia) - civilinė miesto šventovė, kadangi čia 1820 m. buvo paskelbta Peru nepriklausomybė.
• Casa Ganoza – barokinio stiliaus reprezentacinis Truchiljo namas, garsus savo puošniu frontonu su dviem liūtais.
• Casa del Mariscal de Orbegoso - jame gyveno prezidentas ir kovos už Peru nepriklausomybę didvyris Luisas Chosė de Orbegosas i Moncada.

Bažnyčios:

• Truchiljo katedra (1647-1666 m.) – garsi savo baroko ir rokoko stilių altoriais. Katedra yra Armas aikštėje, greta vicekaralystės ir respublikos laikų namų bei nedidelių rūmų. Katedroje įkurtas muziejus, kuriame eksponuojami vicekaralystės laikotarpio aukso ir sidabro dirbiniai.
• EI Carmen bažnyčia (XVIII a.). Jos viduje - apie 150 paveikslų, kurių dalis tapyta XVII-XVIII a. Kito mokyklos dailininkų.
• La Merced bažnyčia (XVII a.) – garsi savo puošniais rokoko stiliaus vargonais. Bažnyčią suprojektavo portugalas Alonso de las Nieves.
• San Augustin bažnyčia (XVI-XVII a.) – žymi originaliu barokiniu didžiuoju altoriumi.
• San Francisco bažnyčia