Šiame kaimelyje gyvena tik kiek daugiau nei 100 nuolatinių gyventojų, tačiau nederlingoje dykvietėje esančią vietovę svajoja pamatyti daugelis. Huakačinos oazė yra vos už kelių kilometrų nuo Icos miesto, į kurį paprastai užsuka norintieji aplankyti Kuską, buvusią Inkų imperijos sostinę, ar Arekipą, kurios senamiestis saugomas UNESCO.

Turbūt mažai kam nėra girdėtas Titikakos ežero vardas. Snieguotų Kordiljeros kalnagūbrio viršūnių apsuptas ežeras vietinių gyventojų laikomas šventu. Andų tautų mituose iš šio ežero kildinama saulė, mėnulis ir visa civilizacija.

Vargu ar bereikia sakyti, jog Peru Anduose besislepiantis „Prarastuoju inkų civilizacijos miestu“ vadinamas Maču Pikču yra vienas garsiausių pasaulyje istorinių, archeologinių ir, žinoma, turistinių objektų. Kas nenorėtų savo akimis pamatyti ir savo rankomis prisiliesti prie mistikos šydo gaubiamo istorinio miesto paslapčių…

Archeologams pirmą kartą istorijoje pavyko aptikti svarbiausias inkų civilizacijos relikvijas – tris šventuosius protėvių akmenis, kuriais, kaip byloja padavimai, būdavo palaikomas ryšys su anapusiniais pasauliais. Inkų šventieji akmenys minimi XVI a. Amerikos užkariautojų ispanų kronikose.

Peru šiaurinėje pakrantėje archeologai rado senovinę salę, kurią ikikolumbinės civilizacijos žmonės naudojo žmonėms aukoti. Šis atradimas, regis, patvirtina dominuojančias teorijas apie "įteikimu" vadinamą ceremoniją, kurią atlikdavo Močės kultūros žmonės.

Ištyrus senovės Peru gyventojų palaikus, juose buvo rastas aukštas stresą sukeliančio hormono kortizolio kiekis ir nustatyta, kad ši tauta kentėjo nuo streso, praneša News.discovery.com.

Jei reikėtų sudaryti labiausiai atmintin įstrigusių Peru grožybių sąrašą, ten greta džiunglių, indėnų, vandenyno, smėlynų, griuvėsių ir paslaptingų linijų neabejotinai atsidurtų kalnai. Masyvūs ar smulkūs, tiesiantys į dangų snieguotas viršūnes ar palinkę prie žemės, ramūs ar šluojantys ištisus kaimus... Peru kalnuose yra beveik viskas, ko apskritai galima norėti iš kalnų.

Ekvadorui priklausančios Galapagų salos bet kurį svečią pribloškia gyvūnijos rūšių įvairove ugnikalniais nusagstytų salų apylinkėse. Nematyti paukščiai, vėžliai, iguanos ir kiti gyviai virš žemės, visai kitas pasaulis pasinėrus po vandeniu... Deja, tai kainuoja tūkstančius litų, todėl tiek pinigų neturintiems keliautojams tenka ieškoti alternatyvų ir kaimyninė Peru jiems turi ką pasiūlyti.

Kur geriausia vykti norintiems aplankyti dykumą? Be abejonės, į Afriką, tačiau jeigu norite, tai galite padaryti ir viešėdami Peru. Reikia tik nusipirkti bilietą iki Ikos (isp. Ica) miesto ir dar kelis kilometrus pavažiuoti į dykumos oazėje įsikūrusį miestelį neįsimenamu pavadinimu Uakačina (isp. Huacachina).

Burna pilna neskanaus ir kiek purvino vandens, kiekviena nauja banga šliūkšteli naują dozę, o aš stengiuosi nenukristi nuo banglentės ir laikyti galvą kuo aukščiau. Praėjo dar tik dešimt minučių, o sprandą jau žvėriškai skauda. Rankos per silpnos, todėl nusiyręs kelis metrus į priekį, netrukus esu grąžinamas atgal naujos didelės bangos. Taip prasideda mano pažintis su Peru vandenyno pakrante.