Peru
Straipsniai
Šiame kaimelyje gyvena tik kiek daugiau nei 100 nuolatinių gyventojų, tačiau nederlingoje dykvietėje esančią vietovę svajoja pamatyti daugelis. Huakačinos oazė yra vos už kelių kilometrų nuo Icos miesto, į kurį paprastai užsuka norintieji aplankyti Kuską, buvusią Inkų imperijos sostinę, ar Arekipą, kurios senamiestis saugomas UNESCO.Skaityti toliau >>
Keliautojų pasakojimai
Jei vykstate į Peru, tikrai verta aplankyti Baltuoju miestu pramintą Arekipą ir vieną giliausių pasaulyje kanjonų – Kolką. Pabandysiu jus įtikinti papasakodama savo įspūdžius.
Baltasis miestas Arekipa ir Kolkos kanjonas
Ankstyvas rytas. Sausakimšas autobusas rieda...
Skaityti toliau >>

Viešbučių paieška

Atvykimo data

Išvykimo data

Senovės Peru gyventojai kentėjo nuo streso
2010-05-06
Autorius: Alfa.lt

Ištyrus senovės Peru gyventojų palaikus, juose buvo rastas aukštas stresą sukeliančio hormono kortizolio kiekis ir nustatyta, kad ši tauta kentėjo nuo streso, praneša News.discovery.com.

Senovės Peru civilizacija gyvavo nuo 550 m. pr. Kr. iki 1532 m.

Mokslinis tyrimas, publikuotas „Archeologijos mokslo žurnale“, pirmasis ištyrė senovės palaikuose esantį hormoną kortizolį. Jis, panašiai kaip ir adrenalinas, gaminamas tada, kai individas patiria grėsmę ir stresą. Vėliau šis hormonas keliauja žmogaus kūnu ir patenka į kraują, šlapimą, seiles ir plaukus. Tai mokslininkams suteikia galimybę ištirti, kaip jautėsi mūsų protėviai.

„Pasitelkę archeologines rekonstrukcijas ir bioarcheologijos mokslą, mes galime artimiau susipažinti su praeities bendruomenėmis, suvokti, kaip jie jautėsi, sužinoti, kokiomis ligomis sirgo. Tai leidžia išsamiau ištirti jų istoriją, gyvenimo būdą, suvokti jų patirtį. Tai unikalu, turint omenyje, jog tie žmonės mirė prieš tūkstančius metų“, – sakė Emily Webb, tyrimų vadovė.

E. Webb ir jos antropologų komanda kortizolio hormoną rado dešimtyje skirtingų palaikų, palaidotų penkiuose skirtinguose Peru regionuose. Prieš pat jų mirtį streso kiekis buvo labai aukštas, pažymi mokslininkai. Prieš mirtį kortizolio kiekis kūne keičiasi, todėl vienareikšmiškai atsakyti, kodėl senovės Peru gyventojai patyrė stresą, yra sunku. Stresas galėjo kankinti dėl maisto stygiaus arba užpuolimo grėsmės.

Priklausomai nuo plaukų ilgio, mokslininkai gali ištirti ir nustatyti streso lygio kitimus daugiau negu 27 mėnesius iki Peru žmogaus mirties.

E. Webb ir jos komandos tyrimai gali padėti paaiškinti, kodėl 3500 metų senumo Egipto mumijos buvo pažeistomis kraujagyslėmis ir arterijomis (jiems nustatyta aterosklerozė). Kalifornijos universiteto mokslininkas Michaelis Miyamoto, vadovavęs Egipto mumijų tyrimams, ištyręs karalienės Nefertitės seselės Lady Rai mumiją, aptiko sunkią aterosklerozės formą. Mokslininkas tikisi, kad perujiečių palaikų tyrimai jam padės atskleisti ir egiptiečių paslaptį.

 

Taip pat skaitykite:

Šventas, bet nesveikas faraonų maistas

Alfa.lt logo1_1.gif

« grįžti

Rašyti komentarą
Vardas
Komentaras
Įveskite apsaugos kodą
 

Naujienlaiškis

 

Naujienų srautas

 
Facebook draugai