Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Dauguma Armėnijos gyventojų yra armėnai. Kitos etninės grupės, gyvenančios šalyje yra jazidai, rusai, ukrainiečiai, gruzinai, graikai, asirai, azerbaidžaniečiai, baltarusai.

Valstybinė kalba yra armėnų, bet dauguma gyventojų moka ir rusų. Dabar vis labiau populiarėja anglų kalba.

Krikščionybė yra dominuojanti religija. Dauguma Armėnų krikščionių priklauso Armėnų apaštališkajai bažnyčiai. Manoma, kad šią bažnyčią 40 – 60 m. įkūrė du Kristaus apaštalai. Tai yra apeiginga ir konservatyvi bažnyčia. Šalyje taip pat yra ir Armėnų apaštališkajai bažnyčiai nepriklausančių krikščionių. Vakaruose gyvena daug kurdų, kurie praktikuoja jazidizmą, o šios religijos neišpažįstantys kurdai daugiausiai yra sunitai.

Svarbiausi Armėnijos istorijos faktai:

1492 m. pr. Kr. Haikas nukovė Belą ir sukūrė Armėnijos valstybę.

IX-VI a. pr. Kr. buvo vergovinė Urartu valstybė. Po šios valstybės žlugimo susikūrė Didžioji Armėnija, kuri buvo pavaldi persų Achaimenidų dinastijai.

IV a. pr. Kr. teritorija buvo Aleksandro Makedoniečio imperijos dalis.

782 m. pr. Kr. įkurtas Jerevanas, dabartinė Armėnijos sostinė.

95-65 m. pr. Kr. valstybė labai klestėjo. Teritorija buvo nuo Juodosios iki Kaspijos jūros.

301 m. buvo priimta krikščionybė.

XI-XIV a. – Armėnų Kilikijos valstybė. Vėliau šalis tapo Osmanų imperijos dalimi.

XVII a. kraštas buvo pasidalintas tarp turkų ir persų.

XIX a. pr. Jerevaną ir apylinkes valdė Rusija.

1918-1920 m. – nepriklausoma Armėnijos valstybė.

1920 m. Armėniją užėmė Rusija.

1991 m. Armėnija paskelbė nepriklausomybę.