Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Dabartinės Austrijos teritorijoje apie 1000 m. pr. Kr. ėmė plisti vadinamoji Hallstatt kultūra – geležies amžiaus kultūra. Romos imperijos laikais dalis dabartinės Austrijos teritorijos priklausė šiai imperijai. Vėliau šalies valdos buvo hunų, ostrogotų, langobardų, frankų ir bavarų valstybių sudėtyje. Austrijos vardas (Ostarrichi) pirmą kartą paminėtas 996 m. Lotyniškas teritorijos pavadinimas Austria rašytiniuose šaltiniuose atsiranda nuo XIII a.

Geografiniu šalies branduoliu tapo Rytų Marka (pasienio grafystė), įkurta Karolio Didžiojo IX a. siekiant sustiprinti ir apginti šalies sieną. X a. šią grafystę ėmė valdyti Babenbergų dinastija, o 1156 m. grafystė tapo kunigaikštyste.

XIII a. valdžią perima Habsburgų dinastija, kurios valdymo metais valstybės teritorija buvo aktyviai plečiama – tiek užkariaujant naujas teritorijas, tiek ir vedybų metu ar paveldėjimo teise. Habsburgų valdymo metais buvo prijuntas Tirolis, teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, dabartinės Čekijos ir Vengrijos teritorijos.

XV a. Habsburgų valdas ima puldinėti Osmanų imperija, šie karai tesėsi kelis šimtus metų, kol 1683 m. po sėkmingai atlaikytos Vienos apgulties Habsburgams atiteko turkų valdytos Balkanų teritorijos – Vengrija, Transilvanija. Austrija vis dar galinga ir dominuojanti Europoje valstybė.

Tačiau palaipsniui Austrijos galybė blėso, XIX a. šalį itin silpnino tautiniai judėjimai, kadangi šalies teritorijoje buvo itin gausu įvairių tautų, religijų.

1806 m. įkuriama Austrijos imperija, 1867 m. pervadinta į Austrijos-Vengrijos imperiją.

Pralaimėjusi I pasaulinį karą Austrijos imperija 1918 m. pagal Sen Žermeno taikos sutartį buvo padalyta.

1938 m. Austriją aneksavo fašistinė Vokietija ir II pasauliniame kare Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo fašistinis režimas.

1945 m. pavasarį po Hitlerio pralaimėjimo Austriją okupavo sąjungininkai. Šalis buvo padalyta į keturias okupacines zonas.

1955 m. atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad ji išliks neutrali. 1955 m. spalio 26 d. buvo paskelbtas neutralitetas, ši diena minima kaip Austrijos nacionalinė diena.

1995 m. Austrija tapo Europos Sąjungos nare, o 1999 m. – euro zonos nare.

 

Maždaug 98 % krašto gyventojų yra austrai, kalbantys vokiškai, tačiau visuose regionuose šnekama skirtinga tarme. Austrijoje vyrauja katalikai (78%), tačiau yra ir protestantų.

Šalyje vyrauja nedideli, maždaug 2000 gyventojų turintys, miesteliai, kurių nemaža dalis įkurti dar viduramžiais ir turi būdingas siauras gatveles. Kalnuose paprastai statomi dviejų aukštų namai, kurių pirmasis aukštas mūrijamas iš akmenų, o antrasis – medinis.

Austrija pasaulyje garsi savo muzikais – XVIII – XIX a. čia gimė tokie žymūs kompozitoriai kaip Mocartas, Haidnas, J. Štrausas, Šubertas, Brukneris. Vienoje ilgą laiką kūrė Liudvikas van Bethovenas, garsiausias Vienos klasikinės mokyklos meistras.

Iš Austrijos kilę ar čia gyvenę ir kiti garsūs žmonės: poetai R. M. Rilkė, Valteris von der Fogelveide, rašytojai F. Grilparceris, S. Cveigas, šiuolaikinės psichologijos pradininkas Z. Froidas.


 

http://www.kelioniumanija.lt/konkursasnyc