Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Maždaug prieš 2000 m. pr. Kr. kur dabar yra įsikūrusi Belizo valstybė šiame regione klestėjo indėnų majų kultūra. 1502 m. Belizą atrado Kristupas Kolumbas, paskui jį atėjo ispanų kolonizatoriai. Kraštą prijungė prie Naujosios Ispanijos.

Daugelis majų žuvo kovoje su ispanų ir anglų užkariautojais. Kai kurie čiabuviai apsigyveno sunkiai prieinamose mangrovėse arba pasitraukė į kaimyninį Hondūrą ar Meksiką – taip jų palikuonys ir išliko.

Ispanai, atėmę iš vietinių auksą ir sidabrą, nelabai ką turėjo veikti šiame džiunglių ir pelkių krašte. Apie šimtmetį tarp anglų ir ispanų vyko kovos, kurios tik XVIII a. pabaigoje baigėsi anglų pergale. 1838 m. panaikinta vergija, o 1964 m. kraštui suteikia savivalda ir 1973 m. pavadintas Belizu.

Tai buvo paskutinė anglų kolonija, kuri 1981 m. tapo nepriklausoma valstybe. Tais pačiais metais įsiplieskė karinis konfliktas su Gvatemala, kuri savo kaimynės nepripažino iki 1992 metų. Šioje kovoje beliziečiams talkino anglų kariai, pasilikę šalies pasienyje.

Gyventojų etninė sudėtis: metisai – 44%, kreolai – 30%, indėnai – 11%, garifunai – 7%, menonitai – 4% ir t.t.

Belize pagrindinė kalba yra anglų, tačiau dar plačiai yra kalbama anglų – kreolų kalbų mišiniu, taip pat plačiai yra naudojama ispanų kalba.

Religinė sudėtis: Romos katalikai – 50 %, anglikonai – 5%, adventistai – 5%, menonitai – 4%, metodistai – 4%.

Moterų ir vyrų yra maždaug po tiek pat. Kas ketvirtas gyventojas yra neraštingas.