Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Dabartinės Bolivijos vakarinėje dalyje kadaise viešpatavo Senovės Peru civilizacija, vėliau šalies teritorijoje iškilo aimarų valstybės, o XV a. šios žemės atiteko Inkų imperijai, kurią nuo 1532 m. ėmė puldinėti ispanų konkistadorai.

XVI a. ispanai šalies teritoriją prijungę prie Ispanijos Peru vicekaralystės. Pirmasis ispanų įkurtas miestas buvo La Plata. Indėnai naujojoje vicekaralystėje turėjo atlikti darbo prievolę, tačiau oficialiai nebuvo paversti vergais, nors darbas plantacijose prilygo vergovei.

1825 m. Bolivija iškovojo nepriklausomybę. Tačiau XIX a. pabaigoje karuose su Čile Bolivija prarado dalį žemių, o XX a. pradžioje istorija pasikartojo kovojant su Brazilija.

I Pasaulinio karo metu Bolivija išlaikė neutralumą, o II Pasaulinio karo metais palaikė Vokietiją ir jos sąjungininkus.

Dauguma Bolivijos gyventojų yra vietinių gyventojų palikuonys. Apie pusę gyventojų kalba vietine kečujų kalba, dar trečdalis – aimarų kalba. Vis dėlto ispanų kalba yra pagrindinė visuomeninio gyvenimo kalba.

Išskiriami trys Bolivijos kultūros formavimosi laikotarpiai – ikikolumbinis, kolonizacinis ir respublikos. Ikikolumbiniu laikotarpių dabartinėje šalies teritorijoje egzistavo net keletas civilizacijų ir kultūrų, kurias mena iki šių dienų išlikę šventyklų ir kitų kulto objektų griuvėsiai. Nemaža dalis Bolivijos teritorijos dar yra mažai ištyrinėta.

Ispanų kolonizacijos laikotarpiu prigijo daugybė ispaniškų tradicijų, ispanų meno ir kultūros bruožai įtakojo savito stiliaus, vadinamojo Metisų baroko, paplitimą.

Bolivija – viena iš skurdžiausių valstybių Pietų Amerikoje. Didelė dalis gyventojų verčiasi tradicine žemdirbyste ir gyvena skurde.

Romos katalikų tikėjimas yra nacionalinė šalies religija, kuri apima 78% tikinčiųjų.

Kasmet vykstančiame Oruro karnavale atliekamas folklorinis „Velnių šokis“ yra įtrauktas į UNESCO Žodinio ir neapčiuopiamo žmonijos paveldo sąrašą.