Ekonomika ir politika

Kelioniumanija.lt

Bosnija ir Hercegovina yra menkai ekonomiškai išsivysčiusi valstybė. Šalies ekonomika po truputį atsigauna po Jugoslavijos karo. Bosnijoje ir Hercegovinoje vis dar viešpatauja šešėlinė ekonomika.

Viena svarbiausių ūkio šakų – naudingųjų iškasenų gavyba ir perdirbimas. Šalyje kasama akmens anglis, lignitas, boksitas, akmens druska, vario, geležies, cinko, mangano, alavo, chromo rūdos.

Žemės ūkyje auginamos avys, taip pat javai. Tačiau dauguma ūkių yra nedideli ir neefektyvūs. Pagrindiniai užsienio prekybos partneriai yra Kroatija, Italija, Vokietija.

Valstybei vadovauja Prezidiumas, sudarytas iš trijų narių. Prezidiume yra atstovaujamos visos trys šalies tautinės grupės, t.y. bosniai, kroatai ir serbai. Nariai renkami visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai.

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso parlamentui. Jis yra sudarytas iš dvejų rūmų – Nacionalinių Atstovų Rūmų iš 42 narių ir Tautos Rūmų iš 15 narių.