Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Dabartinėje Brazilijos teritorijoje, iki atvykstant kolonizatoriams iš Europos, gyveno daugybė indėnų genčių – karibai, gvaraniai, aravakai ir kt.

Pirmieji portugalų jūrininkai, vadovaujami Pedro Alvares Kabralio, Brazilijos krantus pasiekė 1500 m.

1530 m. portugalai, siekdami įsitvirtinti šiame krašte, pastatė Rio de Ženeiro fortą.

XVI a. pabaigoje ispanams užėmus Portugaliją, Brazilija tapo Ispanijos kolonija. Tačiau netrukus portugalai susigrąžino savo valdas.

XVII a. pabėgėliai vergai su juodaodžiu Zumbi priešaky sukilo ir įkūrė nepriklausomą Palmarės respubliką.

1822 m. Brazilija tapo nepriklausoma valstybe – Brazilijos imperija.

1889 m. Brazilija tapo respublika.

XX a. antroje pusėje sostinė iš Rio de Ženeiro buvo perkelta į naujai įkurtą Brazilijos miestą.

Baltaodžiai (daugiausia brazilai) sudaro šiek tiek daugiau nei pusę šalies gyventojų, mulatai – 24%, metisai – 13%.

Brazilų tauta formavosi iš kelių skirtingų tautų ir rasių atstovų – portugalų, kurie kolonizavo šį kraštą, emigrantų iš Europos ir Azijos, vergų, bei vietinių indėnų.

Pietų Amerikoje vienintelėje Brazilijoje yra šnekama portugališkai.

Dauguma Brazilijos gyventojų (apie 80%) save laiko Romos katalikais.

Brazilai – labai linksma ir linksmintis mokanti tauta. Brazilams kiekviena šventė visų pirma asocijuojasi su didele užstale. Taip pat būtinas šventės atributas – šokiai ir muzika. Brazilai – labai draugiški ir mėgstantys bendrauti.

Samba – neatskiriama brazilų kultūros dalis. Sambos gimtine laikomi vargingieji kvartalai, tačiau dabar ji grojama ir šokama visoje šalyje. Samba gimė susiliejus afrikietiškiems ritmams ir portugalų bei ispanų šokio tradicijoms. Šiandien Brazilijoje gausu sambos mokyklų, vienijančių 3-4 tūkstančius narių. Visi jie ištisus metus ruošiasi svarbiausiam metų įvykiui – karnavalui.

Bosanova – gana neseniai (prieš 50-60 m.) gimęs muzikos stilius, apjungiantis sambos ir džiazo motyvus.