Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Senovės Graikija buvo tuometinės Europos kultūros centras. Būtent šioje šalyje gimė daugybė kultūros elementų – teatras, nemaža dalis mokslo šakų, taip pat sporto šakų. Senovės Graikijoje plėtojosi literatūra, įvairios meno kryptys, buvo padėti pamatai Vakarietiškos architektūros tradicijoms.

Graikų kalba ir kultūra buvo išsaugota graikų stačiatikių bažnyčios. Graikijoje stačiatikių bažnyčia užima labai svarbią vietą žmonių gyvenime. Yra įprasta krikštyti vaikus, tuoktis bažnyčioje, o sekmadieniais moterys renkasi į bažnyčią taip pat mielai, kaip vyrai į kavines.

Graikų kalba yra spalvingas kultūros požymis. Labai ilgai vyko kova tarp dviejų kalbų: katharévousa – t.y. rašto kalbos, sukurtos kovų už nepriklausomybę metu ir dimotikí – susiformavusios šnekamosios kalbos, kurios gramatika paprastesnė ir ji pasižymi iš kitų kalbų pasiskolintais žodžiais. Kova tarp šių kalbų buvo tapusi ir politine kova, tačiau šiuo metu yra paplitusi dimotikí kalba. Žmonės vertina pasakojimo meną, kalbas, mėgsta susitikti kavinėse ir bendrauti. Graikai naudoja savitą – graikišką abėcėlę.

Graikams šeima ir bendravimas joje yra labai svarbi vertybė. Neretai graikai užsiima verslu kartu su visa šeima. Graikai mėgsta kartu su visa šeima valgyti ne namie. Viena iš tarptautiniu mastu žinomiausių graikų tradicinių šeimos švenčių – tai graikiškos vestuvės bei jų tradicijos.

 

Svarbiausios Graikijos istorijos datos:

200 000 m. pr. Kr. šiaurinėje Graikijoje ir Tesalijoje buvo Paleolito kultūra.

3000-1200 m. pr. Kr. Bronzos amžius, kurio metu klesti Kikladų, Mino ir Mikėnų kultūros.

1000-850 m. pr. Kr. Senųjų karalysčių susidarymas.

800 m. pr. Kr. atsiranda miestai-valstybės.

776 m. pr. Kr. surengtos pirmosios Olimpinės žaidynės.

V-IV a. pr. Kr. Klasikinis laikotarpis, Graikijos civilizacijos viršūnė. Suklestėjo filosofija, literatūra, teatras, menai. Klesti Periklio vadovaujami Atėnai.

431-404 m. pr. Kr. Peloponeso karas. Sparta nugali Atėnus.

338 m. pr. Kr. Pilypas II Makedonietis sumuša graikus.

333 m. pr. Kr. Aleksandras Didysis pasiskelbia Azijos vadovu, o Graikija tampa jo didžiulės imperijos dalimi.

168 m. pr. Kr. Graikiją nugali romėnai.

49-54 m. pr. Kr. Šv. Paulius skelbia krikščionybę Graikijoje.

323 m. Konstantinas tampa vienvaldžiu Romos imperijos imperatoriumi ir įkuria sostinę Konstantinopolį.

395 m. Graikija tampa naujosios Rytų Romos imperijos dalimi, kuri yra valdoma iš Konstantinopolio.

IV a. pab. Vietoj Rytų Romos imperijos įkuriama Bizantijos imperija.

1081-1149 m. normandai įsiveržia į graikų salas ir žemyną.

1453 m. osmanai užkariauja Konstantinopolį, kurį paskelbia Osmanų imperijos sostine.

1460 m. Graikija praranda savo valstybingumą.

1821 m. prasideda Graikijos nepriklausomybės karas.

1828 m. Ioannis Kapodistrijas tampa pirmuoju Graikijos prezidentu.

1832 m. didžiosios valstybės paskelbia Graikiją protektoratu ir karaliumi karūnuoja Otoną I.

1834 m. Sostinė iš Nafplijo perkeliama į Atėnus.

1864 m. pagal naują konstituciją Graikija tampa respublika, o stačiatikybė – valstybine religija.

1896 m. Atėnuose įvyksta pirmos šiuolaikinės Olimpinės žaidynės.

1922 m. Graikams nepavyksta užgrobti turkų valdomo Smirno.

1946-1949 m. Pilietinis karas tarp Graikijos vyriausybės ir komunistų.

1960 m. Kipras paskelbia nepriklausomybę.

1981 m. Graikija įstoja į Europos Sąjungą.

2002 m. įvedamas euras.