Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

IV-XI a. El Peteno žemumoje egzistavo turtinga majų civilizacija. Vienas didžiausių religinių centrų buvo Tikalio miestas. Iki jų kultūros sunaikinimo čia stovėjo didžiuliai miestai. Išsilaipinę ispanai išnaikino majus ir miestą pavadino Verapaz (liet. Tikrą taiką). Tuo metu buvo sunaikintos visos majų knygos.

Po keliolikos metų kraštas buvo įtrauktas į Naujosios Ispanijos sudėtį. Tik XVIII a. nusprendus auginti cukranendres, imti į kraštą gabenti afrikiečiai. XIX a. pirmoje pusėje prasidėjo išsivadavimo iš ispanų judėjimas.

1821 m. Gvatemala paskelbė nepriklausomybę, bet sekančiais metais ją užpuolė Meksika. Į jos sukurtą naują valstybinį darinį pateko ir kitos Centrinės Amerikos šalys. Antrojo pasaulinio karo metais jos teritoriją naudojo JAV kariai, paskelbė karą Vokietijai ir jos sąjungininkėms.

Po karo valdžioje įsitvirtino socialistai. Jiems nusilpus, prasidėjo kelis dešimtmečius trukęs pilietinis karas. Po kelerių metų Gvatemala su Meksika įsivėlė į karinį konfliktą. Nesisekant kare, karinė diktatūra ryžosi demokratiniams pertvarkymams.

Etninė sudėtis: metisai – 55%, indėnai – 43%, baltieji – 1%, ir kiti. Religinė sudėtis: Romos katalikai, protestantai, tradicinio vietinio tikėjimo išpažinėjai.

Gvatemaloje kalba ispaniškai, taip pat 23 indėnų kalbomis. Tankiausia gyvenama pietinės dalies kalnuose. Vidutinė gyvenimo trukmė yra 65 metai. Labai didelis natūralus gyventojų prieaugis.