Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Iki Kolumbo laikų gyvavo miestas – Copan, kuris stovėjo netoli dabartinės Gvatemalos sienos. Senoji  majų karalystė Xupki labiausiai klestėjo V–IX a. Pasirodžius ispanams, apleistas Copan miestas paskendo džiunglėse.

1502 m. dabartinės Gvatemalos sienos teritorijoje išsilaipinimo K. Kolumbas. Nukariautas kraštas tris šimtus metų priklausė ispanų Naujajam Pasauliui. Tuo metu labiausiai siautėjo H. Korteso vadovaujami piratai, kurie įkūrė kelis miestus. Šiek tiek vėliau pradėjo kraštą puldinėti olandai ir britai. Olandams pavyko įsitvirtinti keliose salose ir pakrantės vietovėse. Europiečius žavėjo aukso, sidabro, dažų prekybos kontrolė.

1821 m. po dešimt metų trukusio karo hondūriečiai pasiskelbė laisvos valstybės gyventojais, bet laisvę teko įrodinėti ilgose ir sunkiose kovose.

1838 m. – dar sykį deklaruota valstybė. Hondūro gyventojai kariavo ir su Gvatemalos bei Nikaragvos valstybėmis. Tuo naudojosi amerikiečiai ir britai, kurie čia įsitvirtino ekonominėmis priemonėmis. 1933 m. kariavo su Gvatemala, o 1969 m. – su Salvadoru. Paskutiniais dešimtmečiais remiasi JAV karinėmis pajėgomis tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. 

Kaip ir daugumoje Centrinės Amerikos šalių, Hondūre susipina trys kultūros: ispaniška, indėniška, karibietiška. Kalnuotose pietuose daugiausia gyvena metisai (90%), vyrauja ispaniška kultūra, kuri yra įtakota vietinių indėnų.

Karibų pakrantėje gyvena juodaodžiai (2%) – čia vyrauja karibietiška kultūra. Kalnuotojo Hondūro gyventojai karibiečius vadina karakolais. Jie kalba anglų kalba.

Karibiečiai verčiasi žvejyba, turizmu, bananų auginimu. Tuo tarpu pietuose gyvenantys žmonės kalba ispanų kalba, daugiausia verčiasi žemės ūkiu ir prekyba.