Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Seniausios žinomos sėslios gyvenvietės dabartinės Indijos teritorijoje atsirado maždaug prieš 9000 metų. 3000-1750 m. pr. Kr. šioje teritorijoje egzistavo Harapos kultūra. Tuo laikotarpiu susikūrė ir Mohendžo Daro valstybė.

Maždaug VII a. pr. Kr. teritoriją užvaldė arijų gentys. Hinduizmas, kurį dauguma indų išpažįsta iki šiol, susiformavo sąveikaujant vedinei (senovės indoarijų) ir Šiaurės Indostano aborigenų kultūroms. I tūkstm. pr. Kr. II pusėje suklestėjo džainizmas ir budizmas.

IV-V a. klestėjo Guptos valstybė. Dažnai šis laikotarpis vadinamas Indijos „Aukso amžiumi“, kuomet klestėjo architektūra, astronomija, menai, filosofija.

Ankstyvaisiais viduramžiais gyvavo daugybė nedidelių valstybėlių, šalį puldinėdavo įvairios tautos, daugiausia – arabai, mongolai.

1498 m. Indijos krantus priplaukė portugalų keliautojas Vaskas da Gama. Kadangi Indijos karalystės buvo susiskaidę, šis faktas buvo itin palankus europiečiams kolonizatoriams. XVIII a. šalies teritorijoje įsitvirtino britų Ost Indijos kompanija, susikūrė Britų Indija. Didžioji dalis Indijos palaipsniui pateko į britų įtaką.

1885 m. buvo įsteigtas Nacionalinis Indijos kongresas, kuris vadovavo nacionalinei išsivadavimo kovai. 1947 m. Indija išsikovojo nepriklausomybę.

Indai arijai sudaro apie 72%, dravidai – 25% šalies gyventojų. Iš viso Indijoje gyvena apie 1,1 mlrd. žmonių ir tai yra antra didžiausia pasaulio valstybė po Kinijos pagal gyventojų skaičių.

Dauguma gyventojų yra induistai (80%), tačiau taipogi yra ir musulmonų, krikščionių, budistų, sikhų. Induizmas įdomus tuo, jog neturi nei vienos religinės knygos ar vieno Dievo. Kiekviena induistų bendruomenė gali rinktis garbinti jai priimtiniausius dievus iš tūkstančių dievų. Priskaičiuojama apie 33 mln. indų garbinamų dievybių.

Šalyje yra dvi valstybinės kalbos – hindi kalba labiau naudojama bendravimui, o anglų kalba – tai daugiau kanceliarinė, politikos, verslo ir mokslo kalba. Taip pat šalyje kalbama bengalų, tamilų, marati ir kitomis kalbomis, be to, šalyje naudojama daugybė dialektų (iš viso apie 200).

Indijoje šeimos tradicijos ir vyresni žmonės yra labai gerbiami. Labai dažnai kelios kartos gyvena po vienu stogu. Indų tradicinėms vestuvėms būdinga daugybė apeigų – pradedant piršlybomis ir horoskopų sudarymu bei astrologo konsultacijomis dėl laimingos vestuvių datos ir laiko.

Nors vyrų ir moterų teisės Indijoje oficialiai yra lygios, tačiau patriarchalinės visuomenės tradicijos turi gilias šaknis. Palikimas tradiciškai perduodamas per vyro giminę, o mergaitės iki šių dienų yra nelaukiamas vaikas daugelyje šeimų.

Indija garsi savo kino pramone – Bolivudo kino centre pagaminama daugybė filmų. „Kamasutra“ – bene žinomiausias meilės meno pamokymų rinkinys, kilęs iš Indijos.

Indų architektūrai įtakos turėjo trys kertinės šio krašto religijos, nulėmusios savitų stilių formavimąsi. Indijos šiaurinėje dalyje (III a. pr. Kr.-VIII a.) labiausiai reiškėsi budizmo stilius – tai savotiškai aptverti piliakalniai (stupos), uolose iškaltos šventyklos (čaitijai), budistų vienuolynai (viharos). XI-XIV a. labiausiai reiškėsi džainizmo stiliaus šventykloms būdingi kiemai ir kryžiaus formos planas. Dravidų stilius būdingas XIV-XVIII a. Indijoje.

Indijos kultūros dalis – tai šios šalies turgūs. Klaidžiojant po turgų galima išvysti daugybę įdomių dalykų, netgi jei ir neplanuojate nieko pirkti. Tai daugybė garsų, kvapų, spalvų. Tai rytietiškos derybos, brangakmeniai ir tekstilės gaminiai, rytietiškas šilkas, kvepalai ir aliejai, vaisiai ir daržovės bei kiti dalykai.

Ajurveda – tai daugiau nei prieš 5000 metų Indijoje paplitęs mokslas apie kūno ir dvasios harmoniją. Gydant negalavimus ajurvedos metodais visų pirma ieškoma žmogaus vidinio disbalanso priežasčių, kurie ir lemia ligas. Ajurvedos mokslas – tai aromaterapiniai masažai, gydomosios žolelės, meditacija ir maisto derinimas.

Indijoje taipogi labai populiari joga – sudėtinga sistema veiksmų, kuriais siekiama kūno, proto ir sielos harmonija. Joga paremta pozityviu mąstymu, koncentracija, kvėpavimo ir kūno lavinimo pratimai.