Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Šalies istorija yra glaudžiai susijusi su visos Viduržemio jūros pakrantėse esančių šalių istorija. Apie 800 m. pr. Kr. pirmieji kolonistai iš Graikijos pasiekia dabartinės Italijos krantus.

700 m. pr. Kr. klesti etruskų civilizacija. Iki Romos valstybės suklestėjimo Italijos teritorijoje buvo net keletas kultūrų: savo kolonijas buvo įsteigę graikai, gyvavo etruskų, italikų gentys, o šiaurinėje dalyje – keltai.

Senovės Romos civilizacija įsigalėjo maždaug VI a. pr. Kr. ir gyvavo iki V a. Ši civilizacija laikoma visos Krikščioniškosios Vakarų civilizacijos pagrindu.

Senovės Romos istorijos laikotarpiai yra keli:

  • Karalių laikotarpis, kurio metu susiformavo Romos miestas ant septynių kalvų;
  • Respublikos laikotarpis (VI-I a. pr. Kr.);
  • Romos Imperija, kuri suklestėjo valdant imperatoriui Oktavianui Augustui, o II a. užėmė teritoriją nuo Škotijos iki Arimųjų Rytų.

476 m. žlugo Vakarų Romos Imperija.

Viduramžiais dabartinės Italijos šiaurinėje ir centrinėje dalyse buvo susiformavę stiprūs miestai-valstybės: Venecija, Florencija, Genuja, Milanas ir kt. Tai buvo svarbūs prekybos centrai. Taip pat šiuose miestuose-valstybėse svarbi vieta teko kultūros plėtojimuisi, būtent čia XIV a. gimė Renesansas. Centrinėje Italijoje, Romoje, įsigalėjo popiežiaus valdžia.

XVIII a. pabaigoje Italijoje prasidėjo įvairūs judėjimai su tikslu apjungti italų teritorijas ir siekiant nacionalinio išsivadavimo.

1861 m. suvienijama didžioji Italijos dalis, o 1870 m. prie jos prijungiama ir Roma, kuri tampa šalies sostine.

1922 m. Benito Mussolini įvykdė valstybės perversmą, įvedė fašistinę diktatūrą ir vykdė ekspansinę užsienio politiką. II Pasaulinio karo metais, stojusi į aljansą su Vokietija ir Japonija, galiausiai jį pralaimėjo.

1946 m. paskelbta Italijos respublika.

Italijos regionai labai skirtingi tiek savo kultūros tradicijomis, tiek ekonominio išsivystymo lygiu. Tokius skirtumus lėmė kalnuotas reljefas, istorinės aplinkybės, klimatas.

Didelėje Italijos dalyje iki šių dienų plėtojama tradicinė žemdirbystė: auginami kviečiai, vynuogės, alyvuogės.

Italija yra ketvirtoje vietoje Europoje pagal gyventojų skaičių. Tankiausiai apgyvendinti Lombardijos, Ligūrijos, Lacijaus, Kampanijos regionai. Pietinėje šalies dalyje gyventojų tankumas mažesnis.

Valstybinė kalba – italų, tačiau atskiruose regionuose egzistuoja skirtingi dialektai, o kai kuriuose oficialios ir prancūzų, vokiečių ar slovėnų kalbos.

Daugiau nei 90% italų yra Romos katalikai, tačiau praktikuojančių tikinčiųjų nuolat mažėja.

Vis dėlto, italų visuomenėje tradicijos turi didelę reikšmę. Šeima italams yra labai didelė vertybė. Įprasta, jog kelios kartos gyvena po vienu stogu.

Italai itin mėgsta gaminti valgį, o italų virtuvė žinoma visame pasaulyje.

Italų kasdienybė neatsiejama nuo futbolo, kuris yra populiariausia sporto šaka Italijoje.

Literatūrinė italų kalba formavosi XVI a., tam įtakos turėjo poetų Dantės ir Petrarkos naudota florentiečių tarmė. Vis dėlto, tradiciniai dialektai Italijos pietuose ir šiaurėje skiriasi taip smarkiai, kad patys italai kartais ne visiškai gali susišnekėti.

Iš Italijos kilo tokie svarbūs menininkai kaip Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Rafaelis, Botičelis, Donatelas, Bernini, Tintoreto, Titianas ir kt. Iš šios šalies kilę garsūs kompozitoriai – Vivaldi, Rossini, Paganini, Puccini, Verdi ir kt., taipogi pasaulyje žinomi mokslininkai – Galilėjo Galilėjus, Leonardas da Vinčis, Marconi, Volta, Fermi ir kt.

Italija taipogi laikoma renesanso, baroko, operos, pianino, smuiko, simfonijos gimtine.