Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Jungtinės Amerikos Valstijos – palyginti jauna valstybė, įkurta tik 1776 m., kuomet trylika kolonijų paskelbė nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos.

Iki europiečių pasirodymo Šiaurės Amerikoje gyveno vietinių indėnų gentys. Manoma, jog šie gyventojai į žemyną atsikėlė per Beringo sąsiaurį iš šiaurės rytų Azijos.

Spėjama, jog pirmieji europiečiai, apsilankę Šiaurės Amerikos žemyne buvo X-XI a. jo krantus pasiekę vikingai. 1492 m. laikomi Amerikos žemyno atradimo metais, kuomet italų kilmės keliautojas Kristupas Kolumbas išsilaipino Bahamų salose.

Pirmoji anglų kolonija Šiaurės Amerikoje buvo įkurta 1607 m. – tai buvo Džeimstaunas Virdžinijoje. Vėliau rytinėje pakrantėje kolonijos buvo steigiamos gan sparčiai.

XVIII a. vidury britai valdė 13 kolonijų, tačiau ilgainiui kilo vietinių gyventojų nepasitenkinimas, kadangi kolonijoms nebuvo leidžiama turėti savo atstovų Anglijos parlamente. Be to, kolonijoms buvo taikomi ir kiti apribojimai, pavyzdžiui, buvo draudžiama įkurti manufaktūras. Įsivėlusi į įvairius karus Anglija buvo priversta didinti mokesčius. Taigi kilo vietinių kolonistų nepasitenkinimas, didėjo įtampa tarp kolonijų ir centrinės valdžios Anglijoje, ėmė kurtis pirmosios politinės partijos.

Pirmasis didelis ginkluotas sukilimas prieš britus įvyko 1775 m. netoli Bostono. Anglijos kariuomenė buvo sutriuškinta. Žymiausias Amerikos nacionalinės armijos vadas buvo Džordžas Vašingtonas, plantatorius iš Virdžinijos.

1776 m. liepos 4 d. Filadelfijoje į kongresą susibūrę trylikos britų kolonijų atstovai paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją. Ši data laikoma JAV įkūrimo data. Nepriklausomybės karas dar tesėsi keletą metų, kol 1783 m. Anglija pripažino JAV nepriklausomybę. 1787 m. buvo priimta pirmoji JAV Konstitucija ir išrinktas pirmasis prezidentas.

Vėliau viena po kitos buvo prijungtos ar užkariautos ir kitos valstijos. Nemažai teritorijų JAV nusipirko iš kitų šalių – Ispanijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Meksikos, Rusijos.

1861-1865 m. šalį nusiaubė pilietinis karas tarp pietinių ir šiaurinių valstijų. Pastarosioms laimėjus, visoje šalyje buvo panaikinta vergija.

JAV kartu su sąjungininkais dalyvavo abiejuose Pasauliniuose karuose. Šaltojo karo metais JAV kariavo Korėjoje (1950-1953 m.) ir Vietname(1965-1973 m.), taipogi buvo įsivėlusi į Karibų krizę (1961-1963 m.), dalyvavo persijos kare (1990-1991 m.), o naujajame tūkstantmetyje aktyviai bando demokratizuoti Afganistaną ir Iraką.

JAV – daugiakultūrė šalis. Dauguma šalies gyventojų yra kilę iš imigrantų, daugiausia – iš Europos (Anglijos, Airijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų). Nemažą gyventojų skaičių sudaro afroamerikiečiai, daugiausia kilę iš vergų, kurie į šalį buvo atvežti XVII-XVIII a. Palyginti nedidelę dalį gyventojų sudaro palikuonys iš Azijos.

Kiek vėliau į šalį ėmė plūsti imigrantai iš Meksikos – indėnų ir ispanų palikuonys, kitų Lotynų Amerikos šalių, šiandien sudarantys didžiausią šalies mažumą.

Tokia gausybė viso pasaulio tautų įnešė įvairiausių kultūrinių bruožų ir tradicijų. Vis dėlto nėra tokios tautybės kaip amerikietis. Vietiniai Amerikos indėnai nesudaro net 1% JAV gyventojų. Originalią jų kultūrą įtakojo atvykėlių iš Europos ir kitų kraštų tradicijos ir gyvenimo būdas.

Religinė įvairovė JAV neatsilieka nuo kultūrinės įvairovės. Šiek tiek daugiau nei pusė JAV gyventojų yra protestantai. Kitos gausios religinės bendruomenės – katalikai, mormonai. Taipogi išpažįstamas judaizmas, islamas, budizmas ir kt. tikėjimai.