Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Iki atvykstant europiečiams, Kanados teritorijoje tūkstančius metų gyveno vietiniai gyventojai – indėnai ir eskimai.

Manoma, jog pirmieji europiečiai, pasiekę Kanados krantus, buvo vikingai, kurie XI a. pradžioje išsilaipino Niufaundlende. Vikingai šiose žemėse buvo įkūrę kolonijų.

1497 m. Kanados krantus pasiekė britų ekspedicija, vadovaujama Džono Kaboto. Pirmieji Kanados žemyninėje dalyje gyvenvietę įkūrė prancūzai, vadovaujami Žako Kartjė. 1534 m. įkurta prancūzų kolonija buvo pavadinta Naująja Prancūzija. Šio naujo krašto sostine 1608 m. tapo Kvebekas. XVIII a. vidury čia gyveno apie 60 tūkst. gyventojų.

Kanada 1764 m pateko į Britų imperijos įtaką. Kanados teritorijoje tarp britų ir prancūzų nuolat vyko konfliktai, kol 1867 m. buvo nutarta Kanadai suteikti savarankiškos Anglijos dominijos teises su sostine Otava. XX a. pradžioje susiformavo vieninga valstybė. Nuo 1931 m. kanadiečiai savarankiškai ėmė tvarkyti vidaus ir užsienio politikos klausimus.

Maždaug du trečdaliai kanadiečių save laiko krikščionimis, iš kurių daugiausia – Romos katalikai.

Kanadoje gyvena apie 32 mln. gyventojų, tačiau dėl intensyvios imigracijos, gyventojų skaičius palyginti sparčiai auga.

Pagal imigrantų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Kanada pirmauja pasaulyje. Daugiau nei pusė imigrantų yra iš Azijos.

Šalyje yra dvi oficialios kalbos – prancūzų ir anglų. Šios dvi kalbos naudojamos ne tik šalies gyventojų, bet ir valstybės valdymo institucijose.