Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Kroatijoje aptikta nemažai priešistorinio meto radinių, liudijančių, kad žmonės čia buvo apsigyvenę jau paleolito laikotarpyje. Indoeuropiečių gentys (dalmatai, istrai, luburnai, japodai) Panonijos lygumoje, vadinamojoje Ilyrijoje įsikūrė maždaug 1200 m. pr. Kr.

IV a. pr. Kr. į dabartinės Kroatijos teritoriją iš Galijos ėmė plūsti ieškantys naujų žemių keltai. Vėliau Kroatijos valdas net kelis kartus buvo užėmę romėnai – jų tikslas buvo apsaugoti prekybos laivyną. Vyko nuolatiniai mūšiai tarp romėnų ir ilyrų, dalmatų. Iš ilyrų yra kilę net 7 Romos imperatoriai. Dabartinės Kroatijos teritorijoje ėjo net keli romėnų keliai, kurie buvo patogūs legionams judėti. Romėnų laikų liekanų Kroatijoje gausu – išlikę nemažai romėnų miestų, kuriuose buvo statomi forumai, akvedukai, triumfo arkos, griuvėsių. Vienas iš geriausiai išlikusių akvedukų – tarp Solonos ir Splito.

IV a. į šalį įsiveržia gotai, prasideda vandalų, hunų, vestgotų ekspansija.

VI a. kraštą ima puldinėti slavų gentys, sugriovusios didingus romėnų miestus – Sirmiumą (Sremska Mitrovica) ir Soloną. Vėliau ima veržtis bulgarai.

VII a. Panonijoje ir Dalmatijoje įsikūrė slavų tauta kroatai, ilgainiui susimaišę su romėnais ir kitais vietiniais gyventojais.

VIII a. dabartinės šiaurės Kroatijos žemes užkariauja frankai, vadovaujami Karolio didžiojo.

IX a. kroatai įkūrė valstybę Dalmatijos plynaukštėje. Kroatų karalystė buvo pripažinta popiežiaus, tačiau ją silpnino nuolatiniai karai ir kovos dėl valdžios.

XII a. Kroatiją užkariavo Vengrija. Pastarosios karalius Kolomanas paskelbtas Kroatijos bei Dalmatijos karaliumi.

XIV a. Vengrijos karalystė susilpnėja, Kroatijos teritoriją ima puldinėti turkai, užkariavę kaimyninę Bosniją ir dalį Serbijos.

Adrijos pakrantės istorija daugiausia buvo susijusi su Venecija (ypač nuo XI a.), nes galingam Venecijos prekybos laivynui reikėjo uostų pakeliui į Rytus.

XVI a. Kroatija atitiko Habsburgams.

Nors po I pasaulinio karo Kroatija paskelbė Nepriklausomybę, ji truko neilgai: 1928 m. buvo įkurta Jugoslavijos karalystė. Po ilgų kovų dėl Nepriklausomybės, Kroatija tik 2000 m. tampa laisva suvienyta šalimi.

Kroatijoje gyvena apie 4,5 milijono gyventojų. Beveik 90% jų – katalikai. Kroatai – religingi žmonės, nors komunistų valdžia ilgą laiką ir stengėsi užgniaužti tikėjimą.

Kroatų tauta – visuomeniška, išsilaikiusi nemažai tradicijų, tokių kaip problemų sprendimas bendruomenėje, pagalba vienas kitam. Tautinės tradicijos vis dar gyvuoja. Kroatai – daininga, linksma ir temperantinga tauta. Būdo bruožais kroatai artimi slavams: čia gyventojai atviri, draugiški.

Oficiali Kroatijos kalba – kroatų, tačiau dar visai neseniai, iki 1991 m. daugiau nei šimtmetį buvo bandoma apjungti kroatų ir serbų kalbas. Kroatijoje kalbama trimis dialektais: Istrijoje ir Dalmatijoje – čakavski, Zagrebe ir šiaurinėje Kroatijoje – kajkavski, pietinėje ir rytinėje šalies dalyje – štokavski.