Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

5300 m. pr. m. e. iš Pietų Amerikos miškų į Kubą atsikėlė pirmieji gyventojai guanajatabėjai. Jų buvo apie 100 000 ir jie buvo medžiotojai, gėrybių rinkėjai bei žemdirbiai. Atsikėlę pradėjo auginti tabaką, nuo kurio vėliau priklausė salos ekonomika.

1492 m. spalio 28 d. Kubą atrado Kristupas Kolumbas. Nuo XV a. pabaigos Kuba buvo Ispanijos kolonija.

1511 m. Diego Valaquez de Cuellar įkūtė Kuboje pirmą gyvenvietę – Barakoa.

XVI a. Ispanai padarė tabaką ir cukrų pagrindiniais Kubos produktais. Dėl žemės ūkio plėtros ir indėnų populiacijos nykimo išaugo darbo jėgos poreikis. Tuo metu į salą buvo pradėti vežti Afrikos vergai.

1860 m. Kuba buvo atsidavusi tik cukraus pramonei tad turėjo įsivežti visas kitas prekes ir priklausė nuo JAV, kuri pirko 82 proc. cukraus.

1868 m. Kuba paskelbė nepriklausomybę, bet iki 1878 m. vyko išsivadavimo karas. 1869 m. buvo paskelbta konstitucija. Tačiau 1898 m. JAV paskelbė karą Ispanijai ir okupavo Kubą. 1902 m. Kuba buvo vėl paskelbta nepriklausoma respublika. 1906 – 1909 m. šalis vėl buvo okupuota JAV. 1924 – 1934 m. Kubą valdė karo vadas diktatorius Mačadas. 1925 m. įkurta komunistų partija ir nacionalinė profsąjunga. 1934 – 1944 m. buvo dar griežtesnis Fulgencio Batistos režimas.

1954 m. Kuba tapo JTO nare.

1959 metais generolo Batistos teroro diktatūrą vykdžiusią valdžią, be kraujo praliejimo nuvertė Fidelio Kastro vadovaujami sukilėliai, šalyje vykdyta nacionalizacija, vėliau įvesta komunistinė santvarka.

1962 m. Kuboje krizė.

1970 m. cukraus derliaus rekordas, pagaminta 8,5 mln tonų.

1991 m. Kubą ištinka ekonominė krizė, nes žlugo jos pagrindinis ekonominis partneris Sovietų Sąjunga.

1993 m. vyksta tiesioginiai parlamento rinkimai.

2004 m. šalia konvertabilaus peso, doleris taip pat tampa atsiskaitoma valiuta, santykiu 1:1.

2005 m. atnaujinti kontaktai su Europos ambasadomis.

Kuboje gyvena apie 11,4 mln. žmonių. Dauguma yra mulatų, taip pat europiečių bei truputi mažiau afrikiečių.

Kubos išskirtinis bruožas yra la cubania – saloje taip vadina vietiniams gyventojams būdingus bruožus ir šalies kultūros ypatumus. Į šią sąvoką įeina kubiečių išvaizda, kuri susiformavo iš ispanų ir afrikiečių bruožų, bei jų linksmas charakteris.

Kubiečiai labai svetingi, malonūs bei pasiruošę šypsotis. Kubiečių kalba ispaniškai greita ir pilna įdomių bei netikėtų posakių. Kubiečiai yra drąsūs, kilnūs, jie demonstruoja meilę Tėvynei, veržlūs, labai aistringi ir pašaipūs.

Kuboje nėra valstybinės religijos, tad gyventojai gali rinktis laisvai. Daugiau nei 50 proc. gyventojų yra netikintys, o plačiausiai paplitę yra Romos katalikai ir protestantai.