Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Mongolijos teritorijoje pirmoji valstybė buvo sukurta III a. pr. Kr. Tai buvo Šiongnu imperija, sukurta valdovo Toumeno. Kinai, pajutę stiprėjančią kaimynę Šiongnu, ėmėsi statyti Didžiąją Kinų sieną. Ilgą laiką puldinėję Kiniją, Šiongnu imperijos vadai buvo sustabdyti tik I a., imperija ėmė silpti, susiskaidė į mažesnes karalystes.

Dabartinėje Mongolijos teritorijoje mongolai įsigalėjo tik XII a. Iki to laiko kraštas buvo valdomas skirtingų tautų – šianbų, tobai, žužanai, tiurkai, uigūrai, kirgizai, kidaniai.

XII a. pabaigoje keletą klajojančių mongolų genčių suvienijo Čingischanas. Šis žymusis mongolų karvedys ir strategas subūrė stiprią kariuomenę ir palaipsniui užkariavo visą Aziją. Mongolų kariuomenė buvo nepralenkiama ir baugino priešus bei kaimynines žemdirbių tautas, kurias nesunkiai pavergė. Buvo sukurta didžiulė Mongolų imperija, nusidriekusi nuo Kaspijos jūros iki pat Ramiojo vandenyno. Imperija po Čingischano mirties atiteko keturiems jo sūnums.

XIII a. pabaigoje mongolai sukūrė Yuan imperiją, kuri apėmė dabartinės Mongolijos teritoriją, o taip pat beveik visą Kinijos teritorija, pietų Rusijos žemes ir Korėją. Šios imperijos sostine tapo Pekinas. Yuan imperija iširo XIV a., kuomet valdžią perėmė Mingų dinastija. Mongolija atskilo ir iki XVII a. buvo nepriklausoma valstybė. Šis nepriklausomybės laikotarpis dar vadinamas mongolų renesansu, kadangi suklestėjo kultūra, menai. Vis dėlto šalyje nebuvo politinės vienybės, šalis buvo susiskaidžiusi į daugybę smulkių chanatų.

XVII a. Mongolija atiteko mandžiūrams, taip šalis pateko į Čing imperijos sudėtį. Nepriklausomybę Mongolija išsikovojo tik 1921 m. Šalis tapo komunistine respublika. Komunizmas šalyje klestėjo iki 1993 m., kuomet Mongolija tapo demokratine respublika.

Mongolija – itin retai apgyvendintas kraštas. Mongolija pagal plotą patenka į didžiausių pasaulio valstybių dvidešimtuką, tačiau šalis yra retai apgyvendinta. Gyventojų Mongolijoje – mažiau nei Lietuvoje, tik 2,8 mln. Didžiąją dalį Mongolijos teritorijos sudaro stepės, dykumos, kalnai.

Mongolijoje oficiali kalba – tai chalkų mongolų kalba. Ja kalba 90% šalies gyventojų. Kitomis kalbomis kalba tautinės mažumos – kazachai, rusai ir kt. Rašyboje naudojama kirilica.

Mongolijoje vyraujantis tikėjimas yra Tibeto budizmas, dar vadinamas lamaizmu. Tačiau iki šių dienų šalyje gyvos ir šamanizmo tradicijos. Šamanistai tiki dvasiomis ir jų galiomis. Šamanai – tai genties žyniai ir medikai, išmanantys tradicinę mediciną – stebuklingas žolelių galias.

Mongolų mirusiųjų laidojimo tradicijos gali pasirodyti neįprastos ir gan žiaurios. Mongolijoje nėra kapinių. Mirusiuosius šalies gyventojai palieka lavoną atokioje vietoje maitvanagiams.

Mongolų nacionalinis gerklinis dainavimas yra vertybė, saugoma UNESСO.

Mongolams žirgas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Mongolų kalboje arklys turi daugybę pavadinimų. Tai pagrindinė susisiekimo priemonė, o taip pat ir vienas iš prasimaitinimo šaltinių – mongolai geria kumelių pieną. Juokaujama, jog mongolai yra jau gimę balnuose. Geri raiteliai Mongolijoje itin gerbiami. Raitelių varžybos – tai viena iš Nadam šventės sporto rungčių. Geras mongolų karys turi dar ir puikiai šaudyti iš lanko ir būti nepralenkiamas imtynėse.

Mongolai itin gerbia tradicijas. Tradiciniai tautiniai rūbai iki šiol mielai dėvimi. Svarbi tradicinio kostiumo dalis yra delo – tai ilgas sujuosiamas apsiaustas. Vyriški delai siuvami iš veltinio, o moteriški – iš šilko.

Turistams siūloma galimybė savaitę ar keletą dienų pagyventi klajoklišką mongolų – karžygių gyvenimo būdą stepėse, kur nėra įprastų vakarietiškų tualetų ir kitokių patogumų. O miegoti teks tradicinėse jurtose.

Padėkite mums, sau ir kitiems keliautojams!

Norime suprasti Jūsų kelionių tikslus bei įpročius, kad galėtume parengti ir pateikti Jums kuo aktualesnę ir įdomesnę informaciją keliautojų portale kelioniumanija.lt. Tam prašome atsakyti keletą klausimų.

Mygtukas