Virtuvė

Kelioniumanija.lt

Mongolijos kulinarines tradicijas labiausiai įtakojo šalies visiškai žemyninis klimatas. Tradicinėje Mongolijos virtuvėje daugiausia vartojami pieno produktai, mėsa ir gyvulinės kilmės riebalai. Daržovių čia valgoma palyginti mažai. Mongolijos kulinarinių tradicijų formavimuisi taipogi įtakos turėjo kaimyninių Kinijos ir Rusijos virtuvių įtaka.

Klajoklių tauta mongolai nuo seno maitindavosi tuo, ką gaudavo iš auginamų naminių gyvūnų – galvijų, arklių, kupranugarių, avių, ožkų. Mongolai mėsą ruošia įvairiausiais būdais: verda, troškina, gamina sriubas, koldūnus, o žiemai – džiovina.

Mongolų kulinarijoje naudojama palyginti daug gyvulinės kilmės riebalų, kadangi tai padeda šalies gyventojams išgyventi itin šaltas žiemas, ypač kai temperatūra nukrinta žemiau -40ºC.

Pieno patiekalai Mongolijoje – labai įvairūs, čia naudojamas ne tik karvių, bet ir kupranugarių, kumelių, ožkų ar avių pienas. Tradiciniai gaminiai iš pieno – varškė, sūriai, kumysas, pasukos ir kt.

Mongolai itin mėgsta arbatą – gruziniška, kinišką. Dažnai arbata gardinama pienu ar sviestu.

Tradiciniai mongolų patiekalai:

  • Buuz – patiekalas, panašus į koldūnus ar kibinus su mėsa, verdamas garuose
  • Khuushuur – koldūnai, verdami avienos riebaluose
  • Khorkhog – mėsa su daržovėmis, kepama ant įkaitintų akmenų
  • „Pieno žievelė“ – tai tradicinis mongolų patiekalas, gaminamas virinant kelias rūšis pieno, o susidariusią plutelę atvėsinant ir išdžiovinant. Patiekalas patiekiamas prie arbatos.

Gėrimai:

  • Suutei tei – mongoliškai paruošta arbata su pienu, sviestu, druska, o kartais ir pakepintais spirgučiais.
  • Airagas – tai gėrimas iš kumelių pieno ir apie 3% alkoholio
  • Arkhi – mongoliška degtinė