Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Nigerija yra labiausiai apgyvendinta valstybė visoje Afrikoje. Tankiausiai žmonės gyvena pietinėse valstijose.

Šalies etninė sudėtis yra labai įvairi. Nigerijoje gyvena apie 250 skirtingų tautų ir genčių. Gausiausios etninės grupės – hausai, fulaniai, jorubai, ibai, idžai. Valstybėje kalbama labai įvairiomis vietinėmis kalbomis, tačiau oficiali valstybinė kalba yra anglų.

Kadangi šalyje gyvena labai įvairūs žmonės, tai nėra vieningos kultūros. Šiaurinėje kultūroje dominuoja hausai ir fulaniai, o pietuose susipynusios afrikietiškų religijų ir krikščionybės tradicijos.

Maždaug pusė šalies gyventojų yra musulmonai, taip pat didelė dalis žmonių yra krikščionys (apie 40%). Be to populiarūs yra ir vietiniai tradiciniai tikėjimai.

 

Svarbiausi Nigerijos istorijos faktai:

V a. pr. Kr.-II a. šiaurės rytų Nigerijoje gyvavo Noko civilizacija.

I tūkstantmetyje Šiaurės Nigerijoje klestėjo Sahelio civilizacija. II tūkstantmetyje Pietų Nigerijoje pradėjo klestėti Benino civilizacija. Be to, visas kraštas buvo apgyvendintas įvairių genčių, taipogi lankydavosi klajoklių gentys. Buvo sukurtos atskiros nedidelės valstybėlės. Nuo XI a. regione ėmė plisti islamas.

XVII-XIX a. į Nigerijos pakrantes atvykdavo europiečiai, daugiausia – vergų pirkliai iš Anglijos ir Portugalijos. Prekyba vergais aprimo tik XIX a. pradžioje, tuomet europiečiai iš Nigerijos ėmė gabenti palmių aliejų.

Kurį laiką Nigerijos teritorijoje dominavo britai, jie apjungė keletą tautų. Oficialiai Nigerija tapo britų kolonija tik XX a. pradžioje: britai sujungė kelis skirtingus protektoratus ir taip susiformavo politinis vienetas Nigerija.

Po II Pasaulinio karo ėmė plisti nacionalinio išsivadavimo idėjos, ir 1960 m. Nigerija tapo nepriklausoma. Tačiau kurį laiką skirtingos šalies tautos konfliktavo, vyko pilietinis karas, buvo įvestas karinis režimas. Vis dėlto šalyje po truputį įsigali demokratija.