Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Kijevo Rusia, susikūrusi IX a. buvo pirmoji didelė slavų valstybė regione. IX a. susikūrė ir seniausi Rusijos miestai – Pskovas, Smolenskas, Novgorodas, Rostovas. Kijevo Rusia ėmė plėstis, apimdama vis daugiau rytų slavų žemių.

988 m. Kijevo Rusia priėmė Rytų krikščionybę. Tačiau ši valstybė XII a. susiskaidė į atskiras kunigaikštystes – Vladimiro, Novgorodo, Pskovo, Volynės ir kt. XIII a. prasidėjusi mongolų invazija labai nusilpnino šias kunigaikštystes, jos privalėjo mokėti mongolams duokles. Mongolų priespaudoje šios valstybės išbuvo iki XV a.

Be mongolų, šiose žemėse interesų turėjo ir kitos kaimyninės šalys – Švedija, LDK, Livonija. Švedai buvo sutriuškinti prie Nevos 1240 m. Novgorodo valdovo Aleksandro Nevskio kariuomenės. O 1242 m. buvo sumušti kryžiuočiai.

XIV a. ėmė stiprėti Maskvos kunigaikštystė, pirmuoju Rusijos caru tapo Ivanas IV Rūstusis. Buvo prijungti Kazanės, Astrachanės chanatai, Sibiras.

Nuo 1613 m. Rusijos imperiją valdė Romanovų dinastija. Jos atstovas Petras I, valdęs nuo 1689 m., pirmasis pasivadino imperatoriumi ir Rusijos sotinę perkėlė iš Maskvos į Sankt Peterburgą.

XVIII a. II pusėje valdžiusios imperatorienės Jekaterinos dėka Rusijos imperija tapo lygia didžiosioms Europos valstybėms. Jos valdymo metais, po Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo, Rusijos imperijai atiteko ir didžioji dalis Lietuvos.

1917 m. vasario revoliucijos metu buvo nuversta po I Pasaulinio karo susilpnėjusi caro valdžia. 1917 m. spalį į valdžią atėjo komunistai, 1922 m. buvo sukurta Sovietų Sąjunga. Įsitvirtino stalinistinė diktatūra.

Dalyvaudama II Pasauliniame kare, Rusija prisidėjo prie Vokietijos ir Japonijos armijų sutriuškinimo.

1991 m. pabaigoje Sovietų Sąjunga iširo. Valstybė suskilo į 15 nepriklausomų šalių.

Rusai sudaro apie 80% šalies gyventojų. Kitos tautybės – totoriai, ukrainiečiai, baškirai, armėnai ir kt. Tankiausiai apgyvendinta šalies europinė dalis, o Rusijos šiaurės rytinėje dalyje gyvena mažiausiai gyventojų.

Vyraujanti religija – Rusijos stačiatikių (apie 55% gyventojų), nemažai yra ir musulmonų (apie 8%). Trečdalis gyventojų neišpažįsta jokios religijos.

Nors valstybinė kalba yra rusų, šalyje kalbama per 100 įvairių kalbų. Nemažai yra šnekančių ukrainiečių, baltarusių, totorių kalbomis. Kai kuriuose regionuose yra ir antroji oficiali kalba.

Pasaulyje bene labiausiai žinomos rusų alkoholio vartojimo ir pirties tradicijos. Pagrindinės degtinės gėrimo tradicijos – negalima padėti ant stalo stikliuko, jeigu ten dar liko alkoholio; pavėlavusiam ar vėliau prisijungusiam svečiui skiriama bauda – jis turi išlenkti pilną stikliuką be eilės; išeinantieji svečiai privalo išgerti po stikliuką, kad „kelelis nedulkėtų“ ir pan.