Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Maždaug V a. pr. Kr. dabartinės Slovakijos teritorijoje įsikūrė keltai. Tačiau Romos imperijos klestėjimo laikais šias žemes užkariavo romėnai, kurie čia statė savo įtvirtinimus. Žlugus Romos imperijai, maždaug V a. dabartinės Slovakijos teritorijoje ėmė kurtis slavai.

VII a. Slovakija priklausė Samo imperijai, o IX a. Slovakijos teritorijoje gyvavo Didžiosios Moravijos valstybė – seniausia slavų valstybė, iširusi X a. Vėliau Slovakijos žemes užvaldė Vengrija.

1465 m. buvo įkurtas pirmasis universitetas Bratislavoje, tačiau nepraėjus nė trisdešimčiai metų, universitetas buvo uždarytas.

XVI a. turkams okupavus Budą, į Bratislavą (tuo metu vadintą Presburgu) buvo perkelta Vengrijos karalystės sostinė. Tačiau Bratislavos vaidmuo sumažėjo 1848 m. Budapeštui tapus Austrijos-Vengrijos sostine.

Po I Pasaulinio karo Slovakija ir Čekija susijungė į bendrą Čekoslovakijos valstybę. 1939 m. Slovakija atsiskyrė nuo Čekoslovakijos, tačiau ši bendra valstybė buvo atkurta po II Pasaulinio karo.

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje šalyje kilo nacionaliniai judėjimai siekiant laisvės, vadinamasis „Prahos pavasaris“.

Žlugus komunistiniam režimui, 1993 m. Čekoslovakija iširo ir susikūrė dvi atskiros valstybės, Slovakija ir Čekija.

2004 m. gegužės 1 d. Slovakija tapo Europos Sąjungos nare.

Slovakai sudaro 86% Slovakijos gyventojų, vengrai – 10%. Maždaug 84% gyventojų yra tikintys, trečdalis jų – Romos katalikai.