Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Turkijai tenka svarbus vaidmuo pasaulio istorijoje. Arijų gentys čia įsitvirtino prieš 4 tūkstančius metų, o vėliau Anatoliją buvo užkariavę hetitai, armėnai, lydai, persai, frigai, Aleksandras Makedonietis, bizantiečiai, turkai. Dabartinis Stambulas, anksčiau vadintas Konstantinopoliu, buvo Rytų Romos imperijos sostinė.

VI a. žlugus Romos imperijai, rytinė jos dalis (Anatolija) atiteko graikams ir buvo pavadinta Bizantijos imperija – viena iš ilgiausiai išsilaikiusių imperijų istorijoje. Tačiau Bizantijos pavadinimas šiai imperijai suteiktas tik XIX a., patys bizantiečiai save laikė romėnais.

XI a. Bizantijos imperiją užkariauja ir palaipsniui apgyvendina iš rytų atėję klajokliai seldžiukai. Ši tiurkų tauta laikoma turkų protėviais.

XIII a. pradžioje kryžiaus žygių metu Konstantinopolį nukariauja Romos katalikai, tačiau amžiaus viduryje Bizantijos imperija vėl sustiprėja.

XIII a. ėmė stiprėti Osmanų dinastija, kuri palaipsniui ėmė plėsti savo įtakos zoną, kol 1453 m. buvo užimtas Konstantinopolis ir paskelbtas Osmanų Imperijos sostine. Stipri Osmanų Imperija plėtėsi beveik visomis kryptimis – į Balkanus, Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką – ir siekė užkariautuose kraštuose įtvirtinti islamo tikėjimą. Nors Osmanai ėmė silpnėti XVII a., galutinai ši imperija žlugo tik po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame šalis dalyvavo kaip Vokietijos sąjungininkė.

Turkijos Nepriklausomybės karas truko nuo 1918 iki 1923 m., kuomet jaunaturkių lyderis Mustafa Kemalis įkūrė Turkijos Respubliką, siekdamas sukurti demokratišką, šiuolaikišką ir europietišką valstybę. Mustafos Kemalio nuopelnai – valdžios bei švietimo atskyrimas nuo religijos, islamiško kalendoriaus pakeitimas vakarietišku, moterims neprivaloma nebesidangstyti veidų, kaip kituose musulmoniškuose kraštuose.

2005 m. Turkija pradėjo stojimo į Europos Sąjungą derybas.

Turkijos kultūrai didelės įtakos turėjo Europos kultūra, persipynusi su Islamo tradicijomis bei Osmanų imperijos elementais.

Maždaug 80% šalies gyventojų – turkai, kita didelė etninė grupė kurdai sudaro apie17% gyventojų.

Didžioji dauguma Turkijos gyventojų (98%) yra musulmonai.

Turkai garsėja vaišingumu, galantiškumu, tačiau kartais būdami itin atkaklūs sudaro nuožmių ir įkyrių žmonių įvaizdį. Šis turkų bruožas itin „užkliūna“ ramiems ir santūriems atvykėliams. Verslumas yra turkų nacionalinis bruožas.

Turkijos kultūrai, kaip ir kitoms Rytų šalių kultūroms, būdingas derybų menas. Derėtis Turkijoje būtina. Europiečiams tokios derybos dažnai atrodo netgi įžūlios, tačiau tai – kultūros dalis. Neretai pardavimo procesas prasideda pardavėjui pakvietus pirkėją išgerti puodelį arbatos. Pardavėjai stebina savo atkaklumu ir noru parodyti visas parduotuvėje parduodamas prekes. Dažniausiai įmanoma nusiderėti apie pusę pradinės prekės kainos.

Nors moterims balsavimo teisė suteikta nuo 1964 m., šalies politiniame, verslo, kultūros gyvenime dominuoja vyrai. Vis dėlto Turkijos moterys turi gerokai daugiau teisių ir laisvių negu kitų islamo šalių moterys. Turkijos moterims leidžiama pasirinkti, ar nešioti čadrą (skarą) – dauguma moterų vis dar nešioja čadras.

Turkijos valstybinė kalba – turkų, priklausanti Uralo-Altajaus kalbų grupei. Turkai naudoja lotynišką abėcėlę.

Turkų papročiai ir tradicijos itin gajos ir taikomos iki šių dienų. Itin spalvingos turkų tradicinės vestuvės, kurias paprastai švenčiama keletą dienų, kviečiama keli šimtai svečių, dovanojamas auksas, atliekama daugybė apeigų.

Turkų liaudies muzika bei šokiai turi gilias istorines tradicijas. Turkų liaudies instrumentai – ney, kavalis (pučiamieji), sazas, udas (styginiai), darbuka, davulas (mušamieji). Be tradicinių liaudies šokių Turkijoje populiarūs šokančiųjų dervišų šokiai, įspūdingi pilvo šokiai.


 

http://www.kelioniumanija.lt/konkursasnyc