Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Ikikolumbinėje dabartinės Venesuelos teritorijoje gyveno indėnų gentys, didžiausios kurių – karibai ir aravakai. Pirmieji gyventojai šalies teritorijoje įsikūrė apie 14 000 m. pr. Kr.

1498 m. pro dabartinius Venesuelos krantus praplaukė Kristupo Kolumbo ekspedicija.

1515 m. ispanai įkūrė pirmąją nuolatinę savo gyvenvietę dabartinės Venesuelos teritorijoje – Naująjį Toledą, dabar šioje vietoje – Kumanos miestas.

1518 m. pirmą kartą paminėtas Venesuelos pavadinimas. Savo dienoraštyje jį paminėjo ispanų keliautojas Martinas Fernandes de Enrikas.

1520 m. prasidėjo krašto kolonizacija.

1528 m. į šalį atgabenti juodaodžiai vergai, daugiausia – darbui vario kasyklose.

1535 m. teritorija pateko į Naujosios Ispanijos vicekaralystės valdas.

XVI-XVII a. šalyje šeimininkavo ispanai: grobė auksą, vertė indėnus vergais ir versdavo juos dirbti cukranendrių, kavos, kakavos, tabako plantacijose. Vis dėlto tai nebuvo pati svarbiausia Ispanijos kolonija, ispanai teikė prioritetą kitiems Pietų Amerikos kraštams, labiau turtingiems auksu.

1777 m. įsteigta Venesuelos generalinė kapitonija.

1811 m. buvo paskelbta Venesuelos nepriklausomybė, po kurio sekė daug gyvybių nusinešęs I Nepriklausomybės karas.

1854 m. panaikinta vergija.

XIX a. Venesuelai būdingas politinis nestabilumas, valstybiniai perversmai, pilietiniai karai ir karinių diktatūrų kaita.

Po Pirmojo pasaulinio karo ėmė sparčiai plėtotis naftos verslas.

1959 m. Venesuela tapo demokratine valstybe.

Venesueloje metisai sudaro apie 70% visų gyventojų, baltaodžiai – 20%. Venesueloje gyvenantys baltaodžiai yra daugiausia kilę iš Ispanijos, Italijos, Portugalijos bei Vokietijos.

Venesuelos valstybinė kalba yra ispanų, tačiau kai kurie gyventojai kalba vietinėmis kalbomis, kurių šalies teritorijoje priskaičiuojama per 30.

Beveik visi gyventojai yra katalikai (apie 96%).

Tankiausiai apgyvendintos yra šalies šiaurinės teritorijos. Šalies pietuose už Orinoko upės tegyvena apie 5% Venesuelos gyventojų.

Venesueliečių muzikai būdingi ispaniški ir afrikietiški ritmai