Virtuvė

Kelioniumanija.lt

Labiausiai paplitusios valgymo įstaigos yra etterem – restoranas, kuriame yra vengriškos ir tarptautinės virtuvės patiekalų ir csárda – liaudiška smuklė, kurioje yra vietinė virtuvė.

Vengrų virtuvė neįsivaizduojama be paprikos. Tai yra pagrindinis vengrų virtuvės prieskonis ir vienas pagrindinių patiekalų sudedamųjų dalių. Jos tokio populiarumo istorija siejama su Napoleonu. XIX a. Napoleono paskelbtos blokados metu iš Europos rinkos dingo juodieji pipirai. Vengrų valstiečiai pakeitė juos išdžiovintais, susmulkintais į miltelius raudonaisiais pipirais. Taip šie prieskoniai tapo vengrų virtuves simboliu.

Vengrų nacionalinis patiekalas yra guliašas. Pagal senas tradicijas jis būdavo gaminamas lauke vyrų.

Vengrai mėgsta sočiai pavalgyti. Dauguma jų tradicinių patiekalų yra iš mėsos. Labai populiari yra kiauliena, jautiena, taip pat mėgstama aviena. Vengrai mano, kad kuo riebesnis maistas, tuo jis geresnis.

Vengrijoje populiariausia daržovė yra kopūstas, patiekaluose dažnai naudojamas svogūnas, pomidorai bei saldžios paprikos. Daržovės paprastai pjaustomos smulkiais gabaliukais, tuomet troškinamos su grietine ir miltais.

Vengrai gamina minkštą avies pieno sūrį su paprika, kurį patiekia ir karštą.

Balatono ežero apylinkėse pats populiariausias maistas yra žuvis. Čia pagaunama „žuvis karalius“ – Balatono sterkas. Ši žuvis sveria 9-10 kg, jos ilgis būna 120 cm, mėsa balta, švelni ir be smulkių kaulų. Pagal tradicinį receptą žuvį reikia kepti visą, nepjaustytą. Žmonės labai mėgsta gaminti žuvienę, kuri rašytiniuose dokumentuose pirmą kartą minima 1800 m. Tikroje žuvienėje turi būti kuo daugiau įvairios žuvies ir tikra žuvienė niekada negaminama be karpio ir šamo.

Tarp tradicinių įžymių vengriškų patiekalų yra ir „paprikaš“ – raudoname padaže troškintas viščiukas, taip pat „strudel“ – sluoksniuotas pyragas su obuoliais, vyšniomis, kopūstais ir sūriu, bei „palascista“ – blynai ruošiami su sūriu, pievagrybiais, riešutais ir aguonomis.

Vengrijoje yra 22 vyno gamybos regionai. Vengrijos vyndarystės istorijai yra beveik 2000 metų. Ji patyrė Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos vyndarių įtaką. „Tokaji Aszu“ – garsiausias saldus vengriškas vynas. Jis buvo įvertintas Liudviko XIV, kai jis 1703 m. gavo dovanų iš Transilvanijos princo butelį vyno pasakė, kad „Tokaji“ – tai karalių vynas ir vynų karalius. Tokajaus vynas gaminamas iš vėlai rudenį (derliaus nuėmimas prasideda spalio pabaigoje) surinktų kilniojo puvėsio paveiktų vynuogių. Pasak legendos, šio regiono vyndariai, gelbėdamiesi nuo turkų antpuolio, turėjo palikti gimtinę nesurinkę vynuogių derliaus. Grįžę pamatė, kad dauguma vynuogių buvo pažeistos. Aszu vynuogės tam tikru santykiu maišomos su puvėsio nepaliestosiomis. Ąžuolo statinėse vynas laikomas mažiausiai 3 metus.