Istorija ir kultūra

Kelioniumanija.lt

Senovės Vietnamo istorija visų pirma siejama su vietų gentimis, kurios gyveno dabartinės Kinijos pietuose ir Vietnamo šiaurėje. Maždaug IV a. pr. Kr. vietai sukūrė pirmąsias valstybes Vanlang ir kiek vėliau – Aulak.

III a. pr. Kr. sustiprėjusi Kinijos Čin imperija ėmė plėstis į pietus, juos labiausiai domino vietų teritorijos. Kinai įkūrė savo įtvirtinimus Nanhai vietovėje.

Kinų generolas Džao Tuo 207 m. pr. Kr. užkariavo Aulako valstybę, tačiau Kinijoje tuo metu siautė suirutė ir generolas paskelbė užkariautą kraštą nepriklausoma Namviet valstybe. Nanhai tapo šios valstybės sostine. Namviet išlaikė nepriklausomybę beveik 100 m. ir vėliau buvo užkariauta Kinijos.

Šiaurės Vietnamas Kinijos sudėtyje išbuvo daugiau nei 1000 metų, t.y. iki X a., kuomet Namviet valstybė išsikovojo nepriklausomybę nuo Kinijos. Šalį valdė keletas dinastijų, net ir šalies pavadinimas kelis kartus buvo pakeistas, kol galiausiai šalis XIX a. pradžioje gavo Vietnamo pavadinimą.

XIX a. II pusėje į kraštą atvykę prancūzai ėmėsi šalį kolonizuoti ir prijungė kraštą prie Prancūzijos Indokinijos kolonijos. Šalyje išliko imperatoriai, tačiau visa valdžia buvo kontroliuojama prancūzų.

Tuo tarpu pietinės ir centrinės Vietnamo dalių istorija yra visai kitokia. Centrinėje šalies dalyje pirmaisiais mūsų eros amžiais įsikūrė induistinė Čampa – čiamų tautos valstybė. Jos kultūra buvo artimesnė khmerams bei indoneziečiams. Čampa gyvavo iki pat XIX a.

II Pasaulinio karo metu Vietnamą okupavo Japonija. Tačiau po karo vietnamiečiai paskelbė nepriklausomybę, prasidėjo karas prieš prancūzus.

1954-1975 m. šalyje vyko karas tarp Šiaurės ir Pietų Vietnamo. Pastarąją pusę palaikė JAV. Karą laimėjus Šiaurės Vietnamui, šalyje buvo įvestas komunistinis režimas. Suvienytas Vietnamas pavadintas Vietnamo Socialistine Respublika.