Kodėl verta pasukti į Priorato kaimą
Prioratas nėra tas regionas, kurį atranda per vieną dieną. Čia reikia grįžti kelis kartus, kol pradedi suprasti vietinį ritmą ir pajunti, kaip čia viskas veikia. Doq miestelis ir jo apylinkės – tai vieta, kur turizmas dar nėra tapęs pagrindiniu verslu, o vynuogynai ir alyvuogių plantacijos tebėra tikros ūkininkavimo vietos, ne tik dekoracijos turistams.
Kai pirmą kartą atvažiuoji į šį regioną, iš pradžių gali pasirodyti, kad čia nėra nieko ypatingo. Nedideli kaimai, vingiuoti keliai, sausos terasės su vynmedžiais. Bet jei pabūni ilgiau, pradedi pastebėti detales: kaip vietiniai vyno gamintojai kalba apie savo dirvožemį tarsi apie gyvą būtybę, kaip alyvuogių derliaus nuėmimas vis dar vyksta rankomis daugelyje ūkių, kaip čia niekas neskuba.
Doq ir jo apylinkių kelias – tai ne tik fizinis maršrutas tarp vynuogynų ir alyvuogių sodų. Tai galimybė suprasti, kaip žmonės čia gyvena, dirba ir kuria produktus, kurie vėliau keliauja į geriausius pasaulio restoranus. Ir svarbiausia – čia galima patirti tai autentiškai, be perdėto turistinio blizgesio.
Kaip pasirengti kelionei po Priorato vynuogynus
Pirmiausia – pamiršk idėją, kad čia galėsi viską aplankyti per savaitgalį. Prioratas reikalauja laiko. Jei nori tikrai suprasti regioną, planuok bent tris-keturias dienas. Geriausia atvykti pavasarį arba rudenį, kai temperatūra dar ne tokia žiaurianti kaip vasarą, o kraštovaizdis atsiveria visomis spalvomis.
Automobilis čia būtinas. Viešasis transportas egzistuoja tik teoriškai. Keliai vingiuoti, kartais siauri, bet būklė daugumoje vietų gera. Tiesa, GPS ne visada tiksliai rodo kelius tarp mažesnių ūkių, todėl verta turėti ir popierinį žemėlapį arba bent jau išsisaugoti offline žemėlapius telefone.
Dėl apgyvendinimo – Doq pats yra nedidelis, bet čia ir apylinkėse rasi kelias šeimos valdomas gyvenamasias vietas. Geriau rinktis ne viešbutį, o mažą pensioną ar kaimo namą. Taip turėsi daugiau galimybių bendrauti su vietiniais ir gauti tikrų rekomendacijų, kur verta apsilankyti. Daugelis tokių vietų neturi išpūstų svetainių – kartais reikia skambinti tiesiogiai arba rašyti el. laišką.
Drabužiai turi būti patogūs ir praktiškai. Vynuogynuose ir alyvuogių plantacijose vaikščiosi po nelygų paviršių, kartais tarp akmeningų terasų. Tvirti batai būtini. Ir nepamirškite, kad čia saulė stipri net pavasarį – kepurė ir apsauginis kremas nėra prabanga.
Vynuogynų maršrutai ir ką tikrai verta aplankyti
Prioratas garsėja savo intensyviais, koncentruotais raudonaisiais vynais. Čia auga senos Garnacha vynuogės, kai kurios iš jų virš šimto metų senumo. Šios vynuogės auga terasose, pastatytose dar viduramžiais, ir duoda nedidelį derlių, bet kokybė būna išskirtinė.
Pradėti galima nuo mažesnių, šeimos valdomų vynuogynų. Vienas iš tokių – Celler Cecilio, kur dirba trečios kartos vyno gamintojai. Čia negausi profesionalaus someljė pasakojimo su technine terminologija. Vietoj to, šeimos narys nuves tave į vynuogyną, parodys senas vynuoges, papasakos, kaip jų senelis čia pradėjo dirbti, ir duos paragauti vyno tiesiai iš statinės. Tai autentiška, be jokių pretenzijų.
Kitas įdomus variantas – Mas d’en Gil, kur galima ne tik paragauti vyno, bet ir pabūti tarp vynuogynų, suprasti, kaip veikia biodinaminė žemdirbystė. Šeimininkai čia tikrai rūpinasi aplinka ir mielai paaiškina, kodėl atsisakė cheminių trąšų ir kaip tai paveikė jų vyno skonį.
Jei nori pamatyti kažką didesnio, Alvaro Palacios vynuogynas yra tarsi Priorato legenda. Čia vynas gaminamas labai rimtai, su dideliu dėmesiu detalėms. Tačiau vizitai čia turi būti užsakyti iš anksto, ir kartais reikia laukti kelias savaites. Bet jei pavyksta patekti, pamatysi, kaip dirba tikri profesionalai, kurie savo darbą vertina kaip meną.
Svarbu suprasti, kad daugelyje mažesnių vynuogynų vizitai vyksta tik iš anksto susitarus. Čia nėra tokios kultūros, kad galėtum tiesiog užvažiuoti ir tikėtis, kad tave priims. Skambink ar rašyk bent savaitę prieš planuojamą vizitą. Ir būk pasirengęs, kad kai kurie gamintojai kalba tik kataloniškai ar ispaniškai – anglų kalba čia ne visada standartinė.
Alyvuogių plantacijos: ramybė ir tradicijos
Alyvuogių auginimas Prioratas regione ne toks garsingas kaip vyno gamyba, bet ne mažiau svarbus vietinei kultūrai. Čia auga senos alyvuogių veislės, kai kurios iš jų unikalios būtent šiam regionui. Alyvuogių aliejus, kurį gamina vietiniai ūkininkai, dažnai būna tokios kokybės, kad jį naudoja Michelino žvaigždutes turintys restoranai.
Viena iš vietų, kur verta apsilankyti, yra Oli Ferran – šeimos ūkis, kur alyvuogių aliejų gamina jau kelios kartos. Čia galima ne tik paragauti skirtingų aliejų rūšių, bet ir pamatyti tradicinį spaudimo procesą. Jei atvyksi derliaus metu (paprastai spalio-lapkričio mėnesiais), galėsi pamatyti, kaip alyvuogės renkami rankomis ir kaip iš jų išspaudžiamas aliejus per kelias valandas po nuėmimo.
Alyvuogių plantacijos čia dažnai yra mažesnės nei vynuogynai, bet jų aplinka būna nuostabi. Senos, susiraičiusios alyvmedžių kamienai, sidabriniai lapai, vėjo šnabždesys – čia galima praleisti valandas tiesiog vaikštant ir stebint aplinką. Kai kurie ūkininkai leidžia pasivaikščioti po savo plantacijas laisvai, kiti organizuoja vedamas ekskursijas.
Alyvuogių aliejaus degustacija – tai visai kitoks patyrimas nei vyno. Čia reikia mokėti atpažinti kartėlį, aštrumą, vaisingumo atspalvius. Geri vietiniai gamintojai mielai paaiškina, kaip tai daryti, ir neretai duoda paragauti aliejaus su šviežia duona ar pomidorais – taip geriausia pajusti tikrąjį skonį.
Vietinė virtuvė ir kur valgyti autentiškai
Priorato virtuvė yra paprasta, bet labai skani. Čia nesirems tau su molekuline gastronomija ar avangardine prezentacija. Vietoj to gausi patiekalus, kuriuos šeimos gamina jau šimtmečius: troškintą triušieną su alyvuogėmis, keptas daržoves su vietiniu aliejumi, paprastą duoną su pomidorais ir česnaku.
Doq miestelyje yra keletas vietų, kur valgo patys vietiniai. Viena iš jų – Cal Compte, nedidelis restoranas, kur meniu keičiasi priklausomai nuo sezono ir to, ką ūkininkai tą dieną atvežė. Čia neverta tikėtis greito aptarnavimo – maistas gaminamas užsakius, ir kartais reikia palaukti. Bet rezultatas visada vertas.
Kita vieta – Les Fonts, kiek už Doq, kur gamina tradicinę katalonišką virtuvę. Čia ypač geras escalivada (keptos daržovės) ir bet koks patiekalas su vietine dešra. Porcijos didelės, kainos sąžiningos, atmosfera šeimyniška.
Jei nori kažko šiek tiek rafinuotesnio, bet vis tiek autentiško, verta nuvažiuoti į Gratallops kaimą ir apsilankyti Cal Pep. Čia šeimininkas pats papasakos apie kiekvieną patiekalą, pasiūlys vyną iš savo rūsio ir tikrai pasirūpins, kad išeitum sotus ir patenkintas.
Svarbu žinoti, kad daugelis gerų vietinių restoranų dirba ne kasdien. Dažnai jie būna uždaryti pirmadieniais ir antradieniais, o pietūs paprastai servuojami tik nuo 13 iki 15 valandos, vakarienė – nuo 20 iki 22 valandos. Rezervacija rekomenduojama, ypač savaitgaliais.
Sezoniniai ypatumai ir kada geriausia atvykti
Kiekvienas metų laikas Prioratas regione turi savo žavesį. Pavasarį, kovo-gegužės mėnesiais, vynuogynai žaliuoja, oras dar ne per karštas, ir galima ilgai vaikščioti po plantacijas. Tai geras laikas tiems, kas mėgsta aktyvų turizmą ir gamtą.
Vasara čia būna karšta, kartais temperatūra pakyla virš 35 laipsnių. Tai ne geriausias laikas ilgoms ekskursijoms po vynuogynus, bet jei atvyksi, planuok veiklas ankstų rytą arba vėlų vakarą. Viduryje dienos geriau būti pavėsyje, galbūt kokiame nors mažame kaimo bare, gėriant šaltą alų ar vyną.
Ruduo, ypač rugsėjis ir spalis, yra derliaus metas. Tai pats įdomiausias laikas atvykti, jei nori pamatyti, kaip vynuogės ir alyvuogės nuimamos, kaip vyksta pirmieji vyno gamybos etapai. Daugelis vynuogynų tuo metu organizuoja specialius renginius, kur galima dalyvauti derliaus nuėmime. Tačiau būk pasirengęs, kad tai tikras darbas – teks pasilenkti, pakelti, panešti.
Žiema čia rami ir šalta, bet ne šiaurietiška. Temperatūra retai nukrenta žemiau nulio, bet vėjas gali būti stiprus. Tai geras laikas tiems, kas nori ramybės ir autentiškos patirties be turistų minių. Daugelis vietinių tuo metu turi daugiau laiko ir mieliau bendraus, papasakos apie savo darbą ir gyvenimą.
Praktiniai patarimai kasdieniam gyvenimui regione
Prioratas nėra turistinė zona su angliškai kalbančiu personalu kiekviename kampe. Čia gyvenimas vyksta kataloniškai arba ispaniškai. Keletas pagrindinių frazių šiomis kalbomis labai padės – bent jau „labas”, „ačiū”, „kiek kainuoja” ir „ar galite man padėti”. Vietiniai labai vertina pastangas kalbėti jų kalba, net jei tavo tarimas toli nuo tobulo.
Pinigai – geriau turėti grynųjų. Nors didesnės vietos priima korteles, mažesni ūkiai, kaimo barai ar turgūs dažnai dirba tik su grynaisiais. Bankomatų nedaug, todėl pasirūpink iš anksto.
Interneto ryšys ne visur stabilus. Kai kuriose vietose, ypač tarp vynuogynų, mobiliojo ryšio gali visai nebūti. Tai ne trūkumas – tai galimybė atsijungti ir tikrai pabūti čia ir dabar. Bet jei tau būtina būti pasiekiamam, įsitikink, kad apgyvendinimo vietoje yra WiFi.
Parduotuvės ir paslaugos čia veikia pagal vietinį ritmą. Pietų pertrauka (siesta) tebėra reali – daugelis vietų užsidaro nuo 14 iki 17 valandos. Sekmadieniais beveik viskas uždara, išskyrus kai kuriuos restoranus. Planuok savo dienas atsižvelgdamas į tai.
Jei planuoji pirkti vyno ar alyvuogių aliejaus parsivežti namo, klausk gamintojų apie galimybes siųsti. Daugelis jų turi patirties siunčiant produktus į užsienį ir gali padėti sutvarkyti visus formalumus. Taip išvengsi problemų su bagažu ir tikrai gausi tai, ką nori.
Ką dar verta žinoti apie Priorato kaimo turizmą
Prioratas nėra vieta, kur rasi prabangius SPA centrus ar naktinius klubus. Čia pramoga – tai pasivaikščiojimas po vynuogynus, ilgas vakarinis pokalbis su vietiniu vyno gamintoju, lėtas pietūs su keliais patiekalais ir gerais vynais. Jei ieškoti būtent to, būsi labai patenkintas. Jei tikies standartinio turistinio komforto – gali nusivilti.
Vietiniai žmonės čia paprastai draugiški, bet ne įkyrūs. Jie neskubės tau primesti savo paslaugų ar produktų, bet jei parodys nuoširdų susidomėjimą, mielai pasidalins žiniomis ir patirtimi. Gerbiama asmeninė erdvė ir ramybė – tai dalis vietinės kultūros.
Fotografavimas vynuogynuose ir alyvuogių plantacijose paprastai leidžiamas, bet visada geriau paklausti. Kai kurie gamintojai nenori, kad būtų fotografuojami jų gamybos procesai ar specifinės vietos. Tai ne dėl paslaptingumo, o dėl pagarbo
s savo darbui ir privatumui.
Regionas puikiai tinka tiems, kas keliauja su vaikais, jei vaikai pripratę prie ramaus, gamtoje orientuoto poilsio. Vaikščiojimai po plantacijas, paprastas kaimo maistas, galimybė pamatyti, kaip auga vynuogės ir alyvuogės – tai gali būti labai edukatyvu. Tačiau čia nėra vaikų žaidimų aikštelių ar pramogų centrų.
Kai kelionė tampa prisiminimu, o ne tik nuotrauka
Grįžęs iš Priorato, gali pastebėti, kad nėra šimtų nuotraukų su įspūdingais vaizdais ar savimi prie garsių lankytinų vietų. Vietoj to turėsi prisiminimu apie skonį – vyno, aliejaus, paprastos duonos su pomidorais. Turėsi prisiminimu apie žmones – vyno gamintojo rankas, kurios dirbo su žeme dešimtmečius, alyvuogių ūkininko pasakojimą apie jo senelio sodintus medžius.
Prioratas moko lėtumo. Čia supranti, kad ne viskas turi būti efektyvu, greita, optimizuota. Kartais geriausia patirtis yra tiesiog sėdėti terasoje, žiūrėti į vynuogynus ir nieko nedaryti. Arba klausytis, kaip vietinis pasakoja istoriją, kuri tau gal net ne visai aiški, bet jauti, kad ji svarbi.
Šis regionas nėra kiekvienam. Jei ieškoti adrenalino, nuolatinės pramogos, prabangos – geriau rinktis kitą vietą. Bet jei nori suprasti, kaip žmonės gyvena iš žemės, kaip tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, kaip gaminami produktai, kurie turi tikrą skonį ir istoriją – tada Doq ir Priorato vynuogynų bei alyvuogių plantacijų kelias bus būtent tai, ko reikia.
Autentiška kelionė – tai ne ta, kur pamatai daugiausia vietų ar padarai daugiausia nuotraukų. Tai ta, kur pajunti vietą, supranti žmones ir grįžti kitoks nei išvažiavai. Prioratas duoda būtent tokią galimybę, jei tik esi pasirengęs ją priimti.
