Kai svajonė tampa bilietu į nežinią
Prisimenu tą vakarą, kai pirmą kartą atsidariau žemėlapį ir pirštais pradėjau braukti per spalvotus kontinentus. Širdis plakė greičiau nei įprasta – juk tai nebuvo eilinis vakaras su draugais prie kavos puodelio. Tai buvo momentas, kai nusprendžiau, kad atėjo laikas išsiruošti į tikrą nuotykį. Ne į kurortą su viskas įskaičiuota paketu, ne į organizuotą ekskursiją su gidu, laikančiu vėliavėlę. Ne. Aš norėjau egzotikos, norėjau pats planuoti, pats rinktis, pats klaidžioti nepažįstamomis gatvėmis.
Bet štai problema – nežinojau, nuo ko pradėti. Internete rasdavau tūkstančius straipsnių, kurie žadėjo „lengvą planavimą”, tačiau po kelių pastraipų skendėdavau informacijos sraute kaip laivas audringoje jūroje. Vienos nuorodos vedė į kitas, vienos rekomendacijos prieštaravo kitoms, o biudžeto apskaičiavimai atrodė tarsi būtų rašyti kokia nežinoma kalba.
Dabar, po kelių savarankiškų kelionių į Pietryčių Aziją, Pietų Ameriką ir Afriką, galiu pasakyti: planavimas nėra nei baisus, nei neįmanomas. Tiesiog reikia žinoti teisingą seką ir nepanikuoti, kai kas nors eina ne pagal planą. O tikrai eis – ir tai yra pati kelionės dalis.
Kur noriu nuvykti ir kodėl tai svarbu žinoti iš anksto
Skamba kaip akivaizdybė, tiesa? Bet patikėkite, daugelis žmonių pradeda planuoti kelionę nuo to, kad ieško pigių skrydžių. „O, į Tailandą tik už 300 eurų! Gal važiuočiau?” Problema ta, kad paskui atsiduri šalyje, kuri tavęs visiškai nedomina, nes tu iš tikrųjų norėjai kalnų, o ne paplūdimių.
Pirmas žingsnis – nuoširdus pokalbis su savimi. Užsirašykite (taip, fiziškai, popieriuje arba telefone) atsakymus į šiuos klausimus: Ko aš iš tikrųjų noriu iš šios kelionės? Ar tai kultūrinis pasinėrimas? Gamtos grožis? Nuotykiai ir adrenalinas? O gal tiesiog pabėgimas nuo kasdienybės rutinos?
Kai aš planavau savo pirmąją kelionę į Vietnamą, pradžioje maniau, kad noriu ramybės ir paplūdimių. Bet giliau pasvarsčius supratau – aš noriu matyti, kaip gyvena žmonės kitoje pasaulio pusėje, noriu paragauti gatvės maisto, kurį gamina senolė iš ryškiai oranžinio vežimėlio, noriu pasiklysti senuosiuose kvartaluose. Ši sąmoningumo akimirka visiškai pakeitė mano maršrutą ir padarė kelionę neįtikėtinai prasmingą.
Egzotiškų šalių pasirinkimas yra milžiniškas: nuo Maroke iki Indonezijos, nuo Peru iki Tanzanijos. Kiekviena šalis turi savo charakterį, savo ritmą, savo iššūkius. Paskaitykite kelionių dienoraščių (ne tik oficialių gidų!), pažiūrėkite nuoširdžių vlogų, pasikalbėkite su žmonėmis, kurie ten lankėsi. Ieškokite ne idealizuotų atviručių vaizdų, o tikrų istorijų.
Pinigai, vizos ir kitos prozaiškos, bet būtinos detalės
Dabar pereikime prie dalykų, kurie skamba nuobodžiai, bet gali sugadinti visą kelionę, jei jų nepadarysime laiku. Vizos. Vakcinos. Draudimas. Taip, žinau, norisi iškart šokti prie bilietų pirkimo, bet palaukite.
Pirmiausia patikrinkite vizų reikalavimus. Kai kurios šalys leidžia atvykti be vizos arba vizą išduoda oro uoste (kaip Tailandas ar Indonezija daugumai europiečių), kitos reikalauja prašyti vizos iš anksto. Šis procesas gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Oficialūs šalies ambasados puslapiai – jūsų geriausi draugai šiuo atveju. Ne forumai, ne kažkieno patarimas prieš trejus metus – būtent oficiali informacija.
Dėl pinigų – sudarykite preliminarų biudžetą. Ir čia svarbu būti realistais. Taip, galima keliauti labai pigiai, miegant bendrabučiuose ir valgant tik gatvės maistą. Bet ar tikrai to norite? Ar jums bus patogu? Pirmoji savarankiška kelionė jau yra iššūkis pati savaime, todėl nebūtina jos paversti išgyvenimo tesту.
Mano patarimas: apskaičiuokite vidutines kainas (apgyvendinimas, maistas, transportas, įžangos mokesčiai) ir pridėkite 30 procentų viršų. Visada atsiras kažkas netikėto – ar tai bus neįtikėtina ekskursija, kurios negalėsite praleisti, ar paprasčiausiai taksi, kai po ilgos dienos kojos atsisakys klausyti.
Kelionių draudimas – ne prabanga, o būtinybė. Rimtai. Gali atrodyti, kad tai tik dar viena išlaida, bet viena nelaiminga akimirka (maisto apsinuodijimas, paslydimai, pavogtas telefonas) gali kainuoti šimtus kartų daugiau. Rinkitės draudimą, kuris dengia ne tik medicinos išlaidas, bet ir bagažo praradimą bei kelionės atšaukimą.
Bilietai, datos ir lankstumo menas
Dabar jau galime kalbėti apie bilietus! Bet ir čia yra gudrybių. Pirmiausia – lankstumas. Jei galite keliauti ne vasarą, ne per šventes, ne per mokyklines atostogas – puiku. Kainos gali skirtis dvigubai ar net trigubai.
Naudokite bilietų paieškos sistemas kaip Skyscanner, Google Flights ar Momondo. Jos leidžia matyti kainas visam mėnesiui, todėl galite pasirinkti pigiausias dienas. Kartais skirtumas tarp antradienio ir penktadienio skrydžio gali būti 100-200 eurų.
Dėl kelionės trukmės – nedarykite klaidos, kurią padariau aš. Mano pirmoji kelionė į Šri Lanką truko tik savaitę. Atrodė, kad tai pakankamai. Bet kai priskaičiuojate kelionės laiką (dažnai su persėdimais), laiko skirtumą ir aklimatizaciją, realiai šalyje praleidžiate gal penkias dienas. Ir kai tik pradedate jausti šalies ritmą, jau laikas skristi atgal.
Mano rekomendacija pirmąjai egzotiškai kelionei – bent dvi savaitės. Idealiai – trys. Taip turėsite laiko ne tik pamatyti pagrindinius lankytinus objektus, bet ir pajusti šalį, leisti sau tiesiog būti, stebėti, kaip teka dienos.
Dėl maršruto – neperkraukite jo. Tai dar viena klasikinė klaida. Žiūrite į žemėlapį, ir atrodo, kad tie miestai visai netoli vienas nuo kito. Bet realybėje kelionė autobusu gali užtrukti šešias valandas vietoj dviejų, o keliai būti tokie, kad jūsų skrandis prašys pasigailėjimo.
Geriau pasirinkti 2-3 regionus ir juos ištyrinėti giliau, nei bandyti aprėpti visą šalį per dvi savaites. Palikite vietos spontaniškumui – kai vietiniai gyventojai rekomenduos vietą, apie kurią niekada negirdėjote, arba kai tiesiog norėsite praleisti dar vieną dieną toje mažoje pakrantės gyvenvietėje, kuri užbūrė jūsų širdį.
Nakvynės dilema: saugumas prieš autentiškumą
Apgyvendinimas egzotiškose šalyse – tai tema, kuri sukelia daugybę diskusijų. Viešbutis su baseinu ir pusryčiais? Vietos šeimos namai? Bendrabutis su kitais keliautojais? Kiekvienas variantas turi savo privalumų.
Pirmąjai kelionei rekomenduočiau pradėti nuo kažko vidutinio – ne prabangaus viešbučio, bet ir ne visiškai nežinomo varianto iš tamsiausių interneto užkampių. Booking.com, Agoda, Airbnb – visos šios platformos turi atsiliepimų sistemas. Skaitykite ne tik įvertinimus, bet ir pačius atsiliepimus, ypač tuos, kuriuos paliko žmonės iš jūsų šalies ar panašaus amžiaus.
Vieta yra kritiškai svarbi. Pigus kambarys už miesto ribų gali atrodyti kaip geras sandoris, kol nesuprasite, kad kiekvieną vakarą grįžti į jį kainuos 20 eurų taksi. Ieškokite apgyvendinimo centrinėse, bet ne per triukšmingose vietose. Pažiūrėkite žemėlapyje, ar arti yra parduotuvių, kavinių, viešojo transporto stotelių.
Saugumas – ne paranoja, o sveika apdairumas. Patikrinkite, ar nakvynės vieta turi gerus užraktus, ar yra seifas vertybėms, ar teritorija apšviesta vakare. Skaitydami atsiliepimus, atkreipkite dėmesį, ar žmonės mini saugumo problemas.
Vienas mano mėgstamiausių variantų – nedideli šeimos viešbučiai ar svečių namai. Jie dažnai kainuoja tiek pat arba net pigiau nei dideli viešbučiai, bet suteikia daug daugiau autentiškos patirties. Šeimininkai gali parekomenduoti vietas, kurių nerasite jokiame gide, padėti užsisakyti transportą, papasakoti apie vietines tradicijas.
Ką susidėti į lagaminą ir kaip nepersikrauti
Lagamino pakavimas – tai filosofija. Yra žmonių, kurie į dviejų savaičių kelionę pasiima vieną kuprinę. Yra tokių, kurie neišsiverčia be trijų lagaminų. Tiesa, kaip visada, kažkur per vidurį.
Pirmasis principas – daugiafunkciškumas. Kiekvienas daiktas turėtų tarnauti bent dviem tikslams arba tinkti bent dviem situacijoms. Lengvi marškinėliai, kurie greitai džiūsta, tinka ir dienai paplūdimyje, ir vakaro pasivaikščiojimui. Universalios spalvos (juoda, pilka, tamsiai mėlyna) leidžia lengvai derinti drabužius.
Dėl drabužių kiekio – taisyklė „7 dienų = 7 marškinėlių” neveikia. Tikrai ne. Jūs galite nešioti tą patį drabužį du kartus (nieko baisaus!), o svarbiausia – daugumoje egzotiškų šalių skalbimas yra pigus ir greitas. Už kelis eurus galite atiduoti visą kuprinę drabužių ir kitą dieną gauti juos švariai išskalbtuosius ir net suskleidžiotus.
Būtini dalykai, kuriuos tikrai reikia pasiimti:
– Patogūs batai vaikščiojimui (jau išnešioti, ne nauji!)
– Lengvas lietpaltis ar vėjabrūkšė
– Universalus adapteris elektros lizdams
– Pirmosios pagalbos vaistinėlė (skausmo malšintojai, vaistai nuo viduriavimo, pleistrai, antiseptikas)
– Saulės kremas su aukštu apsaugos faktoriumi
– Powerbank telefonui
– Fotokopijos svarbių dokumentų (pasas, draudimas, bilietai) – laikykite atskirai nuo originalų
Dėl elektronikos – nepasiimkite visko, ką turite. Brangus fotoaparatas su trimis objektyvais? Gal šiai kelionei užteks telefono ir vieno nedidelio fotoaparato? Planšetė, nešiojamas kompiuteris, e-skaityklė, fotoaparatas – visa tai sveria, užima vietą ir kelia nerimą dėl vagysčių.
Vienas dalykas, kurio tikrai nedarykite – nepakuokite lagamino paskutinę naktį prieš skrydį. Padarykite tai bent prieš dvi dienas, tada turėsite laiko pastebėti, ko trūksta, ir, svarbiausia, suprasti, ko iš tikrųjų nereikia.
Kaip nepasiklysti, kai GPS rodo į upę
Navigacija užsienyje – tai atskiras nuotykis. Taip, turime Google Maps, ir tai nuostabu. Bet egzotiškose šalyse technologijos ne visada veikia taip, kaip įpratę.
Pirmiausia – atsisiųskite žemėlapius neprisijungus. Google Maps leidžia tai padaryti, ir tai gelbsti, kai interneto ryšys prasta arba jo visai nėra. Pažymėkite savo apgyvendinimo vietą, pagrindinius lankytinus objektus, patikimus taksi punktus.
Dėl interneto – vietinė SIM kortelė yra viena geriausių investicijų. Daugumoje šalių jas galima nusipirkti oro uoste arba bet kurioje telekomunikacijų parduotuvėje už 5-15 eurų. Turėti internetą visada su savimi – tai ne prabanga, o saugumo priemonė. Galite patikrinti maršrutus, susisiekti su nakvynės vieta, naudotis vertėju, ieškoti informacijos.
Bet pasitikėkite ne tik technologijomis. Popierinis žemėlapis (taip, tie senoviniai dalykai!) gali būti gelbėjimo ratas, kai telefonas išsikrauna ar sugenda. Be to, vietiniai žmonės daug geriau supranta, kai jiems rodote pirštu į žemėlapį, nei kai bandote paaiškinti adresą.
Išmokite kelis pagrindinius žodžius vietine kalba: „labas”, „ačiū”, „kiek kainuoja”, „kur yra…”. Tai ne tik praktiška, bet ir rodo pagarbą vietiniams žmonėms. Pastebėsite, kaip žmonių veidai nušvinta, kai bandote kalbėti jų kalba, net jei tai skamba kaip mažo vaiko žodžiai.
Dėl transporto – kiekviena šalis turi savo ypatumus. Kai kur taksi yra pigūs ir patikimi (naudokite programėles kaip Grab ar Bolt), kitur geriau rinktis viešąjį transportą ar nuomojamus motociklus. Pirmąsias kelias dienas stebėkite, kaip elgiasi kiti turistai ir vietiniai. Nekurkite sau spaudimo iškart viską suprasti – kelionė yra mokymosi procesas.
Saugumas, sveikatas ir sveiko proto išsaugojimas
Kalbėkime apie tai, ko visi šiek tiek bijo, bet ne visi drįsta pripažinti – saugumą ir sveikatą egzotiškose šalyse. Taip, yra rizikų. Bet ne, nebūsite pirmasis žmogus, kuris ten nuvyko ir grįžo sveikas.
Maistas ir vanduo – klasikinė tema. Taisyklė paprasta: jei vietiniai valgo – greičiausiai saugu. Jei matysite ilgą eilę prie gatvės maisto vežimėlio – tai geras ženklas. Jei vieta atrodo apleista, maistas senas, o aplinkui skraido mūsės – praeikite pro šalį. Vandenį gerkite tik buteliuose (patikrinkite, ar sandariklis nepažeistas), venkite ledo gėrimuose, nes jis dažnai gaminamas iš čiaupo vandens.
Dėl viduriavimo – tai beveik neišvengiama pirmosios kelionės dalis. Jūsų organizmas susiduria su naujomis bakterijomis, nauju maistu, nauju klimatu. Turėkite vaistų, likite hidratuoti ir nepanikuokite. Dažniausiai tai praeina per dieną ar dvi. Jei ne – ieškokite medicininės pagalbos. Draudimas čia ir praverčia.
Vagystės – taip, jos pasitaiko. Bet dažniausiai ne smurtinės, o oportunistinės. Kas tai reiškia? Jei paliksite telefoną ant stalo kavinėje ir nueisite į tualetą – jis gali dingti. Jei nešiosite piniginę užpakalinėje kišenėje perpildytame autobuse – ji gali būti pavogta. Sprendimas paprastas: būkite budrūs, bet ne paranojiški. Naudokite pinigų diržus arba vidines kišenes, nedemonstruokite brangių daiktų, pasitikėkite savo instinktais.
Vienas dalykas, kurio išmokau: jei situacija atrodo keista ar nepatogi – išeikite. Nesvarbu, ar tai taksi vairuotojas, kuris siūlo „geresnį maršrutą”, ar naujas pažįstamas, kuris kviečia į „specialią vietą”. Jūsų saugumas yra svarbesnis už mandagumą.
Ir dar – pasakykite kam nors namuose apie savo planus. Ne smulkmenas, bet bendrą maršrutą. Kas kelias dienas parašykite žinutę, kad viskas gerai. Tai ne kontrolė, o paprasta atsargumo priemonė.
Kai planai griūva ir kodėl tai puiku
Dabar pats svarbiausias dalykas, kurį turiu jums pasakyti: jūsų kruopščiai sudarytas planas greičiausiai nebus įgyvendintas tiksliai taip, kaip numatėte. Ir tai yra puiku.
Mano pirmoji kelionė į Vietnamą turėjo būti tobulai suplanuota. Turėjau sąrašą vietų, kurias privalau aplankyti, restoranų, kuriuose privalau pavalgyti, ekskursijų, kurias privalau atlikti. Po trijų dienų supratau, kad šis „privalau” maratonas man nepatinka. Jis pavertė kelionę dar viena užduočių sąrašu, kurį reikia įvykdyti.
Tada nutiko kažkas netikėto. Praleidau autobusą į kitą miestą. Turėjau laukti šešias valandas kito. Buvau piktas, nusivylęs, kaltinau save. Bet per tas šešias valandas atsitiktinai užkalbinau vietinį vyriškį kavinėje. Jis pakvietė mane į savo namus pietų. Susipažinau su jo šeima. Valgėme autentišką vietnamietišką maistą, kurį gamino jo žmona. Vaikai rodė man savo piešinius. Tai tapo vienu ryškiausių visos kelionės prisiminimų.
Lankstumas – tai ne silpnybė, o keliaujančio žmogaus stiprybė. Jei vieta, kurią planavote aplankyti, pasirodo nuobodi – važiuokite kitur. Jei sutinkate keliautojų, kurie rekomenduoja vietą, apie kurią niekada negirdėjote – eikite ten. Jei tiesiog norite praleisti dieną nieko neveikdami – darykite tai.
Žinoma, tam tikra struktūra yra svarbi, ypač pirmąjai kelionei. Turėkite bendrą planą, rezervuotas nakvynes pirmoms dienoms, žinokite pagrindinius dalykus. Bet palikite erdvės spontaniškumui, nes būtent ten slypi tikroji kelionės magija.
Kai kas nors eina ne pagal planą, užuot panikavę ar pyktę, sustokite ir paklauskite savęs: „Kokia čia galimybė?” Kartais praleidžiamas autobusas veda prie geriausios kelionės patirties. Kartais lietingas oras verčia atrasti jaukią kavinę, kurioje praleisit nuostabų popietę. Kartais pasiklydimas gatvėse nuveda prie slaptos vietos, kurią žino tik vietiniai.
Grįžimas namo su kuprine istorijų
Kelionė nesibaigs, kai grįšite namo. Ji tęsis jūsų prisiminimuose, nuotraukose, istorijose, kurias pasakosite draugams. Ji pakeis jus būdais, kurių galbūt net neįsivaizduojate dabar.
Po pirmosios savarankiškos kelionės į egzotišką šalį suprasite, kad pasaulis yra vienu metu ir didesnis, ir mažesnis, nei manėte. Didesnis – nes suprasite, kiek daug dar yra neištyrinėta, kiek daug kultūrų, vietų, žmonių. Mažesnis – nes suprasite, kad žmonės visur iš esmės panašūs: nori būti laimingi, rūpinasi savo šeimomis, džiaugiasi mažais dalykais.
Planavimas, apie kurį kalbėjome, yra svarbus. Bet nepamirškite, kad tai tik priemonė, ne tikslas. Tikslas – patirti, pajusti, pamatyti, suprasti. Tikslas – išeiti iš komforto zonos ir atrasti, kad už jos ribų yra ne baimė, o laisvė.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pasirinkite šalį, kuri jums kelia susidomėjimą. Paskirkite vieną vakarą per savaitę planavimui. Nekurkite sau spaudimo, kad viskas turi būti tobula. Tobulumas – tai kelionės priešas. Tikrumas, lankstumas ir atviras protas – tai jūsų geriausi kelionės draugai.
Ir kai pagaliau sėdėsite tame lėktuve, širdžiai plakant iš susijaudinimo ir lengvo nerimo, prisiminkite: tūkstančiai žmonių prieš jus tai padarė. Ir jūs galite. Jūsų pirmoji savarankiška kelionė į egzotišką šalį taps ne tik nuotykiu, bet ir įrodymu sau pačiam, kad esate drąsesnis, pajėgesnis ir atsparesnis, nei manėte. O tai – brangiausias suvenyras, kurį galite parsivežti namo.
