Kodėl verta keliauti vienam ir kaip tai pakeis jūsų gyvenimą
Prisimenu savo pirmąją solo kelionę į Portugaliją – rankos drėko, širdis plakė kaip beprotė, o galvoje sukosi milijonas klausimų. Kas bus, jei pasiklysiu? Ką daryti, jei kas nors nutiks? Ar nebus per liūdna vienam? Dabar, po daugybės kelionių vienatvėje, tik šypsausi prisiminusi tuos baimingus svarstymus. Pirmoji solo kelionė – tai tarsi šuolis į nežinomybę, kuris gali tapti vienu svarbiausių jūsų gyvenimo įvykių.
Keliauti vienam nereiškia būti vienam. Tai skamba kaip paradoksas, bet būtent taip ir yra. Kai neturite kompanijos, su kuria nuolat reikia tartis, derinti planus ir ieškoti kompromisų, staiga atsiveriantys nauji bendravimo horizontai. Prabilsite nepažįstamąjį kavinėje, prisijungsite prie ekskursijos grupės, užmegzsite pokalbį su bendrabučio kaimynais. O svarbiausia – pirmą kartą gyvenime praleisit laiko su pačiu įdomiausiu žmogumi – savimi.
Žinoma, pirmoji kelionė vienatvėje kelia nerimą. Bet būtent šis nerimas ir yra augimo ženklas. Kai išmoksite pasitikėti savimi svetimoje šalyje, kai sėkmingai nusiperksit bilietus nežinoma kalba, kai rasite kelią atgal į viešbutį per painiavą gatvių – jausitės tarsi užkopę ant Everesto. Tik šis Everestas bus jūsų viduje.
Pirmieji žingsniai: kur vykti ir kaip pasirinkti tinkamą kryptį
Pasirinkti pirmosios solo kelionės tikslą – tai kaip rinktis pirmąjį darbą. Nereikia iškart šokti į gilų vandenį, geriau pradėti nuo seklumos, kur jaučiatės saugiai ir galite įgyti pasitikėjimo.
Europa – idealus variantas pradedantiesiems solo keliautojams. Kodėl? Infrastruktūra puiki, viešasis transportas veikia kaip laikrodis, anglų kalba plačiai paplitusi, o ir kultūrinis šokas nėra toks didelis. Portugalija, Ispanija, Čekija, Vengrija – šios šalys ne tik saugios ir prieinamos, bet ir nepaprastai svetingos vienišiems keliautojams.
Jei Europa atrodo per nuobodu, pabandykite Tailandą. Ši šalis tarsi sukurta solo keliautojams – pilna tokių pat vienišų keliaujančiųjų, pigūs nakvynės namai su bendrais kambariais, kur natūraliai užsimezga pažintys, o vietos gyventojai tokie draugiški, kad pasijusite kaip namie. Be to, kišenei labai draugiška – už 30 eurų per dieną galite gyventi kaip karalius.
Vengti pirmąjai kelionei verta konfliktinių regionų, šalių su griežtais įstatymais moterims (jei esate moteris) ir vietų, kur turistinė infrastruktūra praktiškai neegzistuoja. Jemenas ar Afganistanas palauks – pirmiausia įgykite patirties saugesniuose regionuose.
Dar vienas svarbus aspektas – kelionės trukmė. Nepradėkite nuo trijų mėnesių kelionės po Pietų Ameriką. Savaitė ar dvi – idealus laikotarpis pirmajai solo kelionei. Pakankamai ilgai, kad pajustumėte laisvę, bet ne taip ilgai, kad pradėtumėte ilgėtis namų ir prarasti entuziazmą.
Pinigai, dokumentai ir kitos prozaiškos, bet gyvybiškai svarbios detalės
Dabar pereikime prie mažiau romantiškos, bet nepaprastai svarbios dalies – biurokratijos ir finansų. Jei šią dalį praleisit pro pirštus, jūsų nuostabi kelionė gali virsti košmaru.
Pirma – patikrinkite savo paso galiojimą. Daugelis šalių reikalauja, kad pasas būtų galiojantis dar mažiausiai šešis mėnesius po planuojamos grįžimo datos. Aš pati vieną kartą vos nesusimoviau į Maroką, nes mano pasas baigė galioti po keturių mėnesių. Laimei, pasitikrinau prieš dvi savaites iki išvykimo ir spėjau atnaujinti.
Vizos – dar viena galvos skausmo tema. Lietuvos piliečiams pasisekė – mūsų pasas yra vienas stipriausių pasaulyje, ir į daugumą šalių galime vykti be vizos arba gauti ją atvykus. Bet vis tiek patikrinkite! Kai kurioms šalims reikia vizos iš anksto, o procesas gali užtrukti kelias savaites.
Kelionės draudimas – ne prabanga, o būtinybė. Taip, žinau, atrodo, kad tai tik dar vienas būdas išmesti pinigus. Kol kas nors nenutinka. Mano draugė Italijoje nusisuko kulkštį, ir be draudimo būtų sumokėjusi apie 3000 eurų už gydymą. Su draudimu – 0 eurų. Pasirinkite draudimą, kuris apima medicininę pagalbą, bagažo praradimą ir kelionės atšaukimą.
Pinigai – turėkite bent tris būdus, kaip prie jų prieiti. Pagrindinė banko kortelė, atsarginė kortelė (geriausia kitos banko), šiek tiek grynųjų eurais arba doleriais. Niekada nelaikykite visų pinigų vienoje vietoje. Dalį paslėpkite lagamine, dalį – kuprinėje, šiek tiek – viešbučio seife. Skamba paranoiškai? Galbūt. Bet kai Barselonoje man pavogė piniginę su visomis kortelėmis, labai džiaugiausi turėjusi atsarginę kortelę lagamine.
Dar vienas patarimas – prieš išvykdami nufotografuokite visus svarbius dokumentus (pasą, vairuotojo pažymėjimą, draudimo polisą, kortelių numerius) ir atsiųskite sau el. paštu. Jei ką nors prarasite, bent turėsite kopijas.
Bagažas: menas pakuoti taip, kad neštumėte pusės buto
Pakavimas – tai menas, kurį daugelis išmoksta tik po kelių kelionių, kai nugarą pradeda skaudėti nuo per sunkaus kuprinės. Leiskite man sutaupyti jums tų skausmų.
Pagrindinis principas – jei abejojate, ar to reikia, tikriausiai nereikia. Pradedantieji dažniausiai pakuoja dvigubai daugiau drabužių, nei realiai reikia. Pasitikėkite manimi – tose Lisabonos gatvėse niekas nekreips dėmesio, ar dėvite tą patį džinsus trečią dieną iš eilės.
Praktiškas patarimas: pakuokite vienai savaitei, net jei keliaujate dvi. Daugumoje šalių yra skalbyklos arba galite išsiskalbti viešbutyje. Geriau turėti lengvesnį bagažą nei dešimt skirtingų marškinėlių „tam atvejui, jei”.
Būtiniausi dalykai jūsų lagamine:
– Patogūs batai (LABAI svarbūs, jūsų kojos padėkos)
– Universalus adapteris (kiekviena šalis turi skirtingas rozes)
– Nešiojamas įkroviklis telefonui (gelbsti gyvybes, kai pasiklydote ir telefonas tuoj išsikraus)
– Pirmosios pagalbos vaistinėlė (skausmą malšinantys, vidurius stabdantys, pleistrų)
– Greito džiūvimo rankšluostis (paprasti rankšluosčiai užima per daug vietos)
– Pakanka drabužių savaitei
– Vienas šiek tiek elegantiškesnis drabužis (jei norėsite nueiti į geresnę vietą)
Dėl lagamino ar kuprinės – priklauso nuo kelionės stiliaus. Jei planuojate apsistoti vienoje vietoje ir iš ten keliauti, lagaminas puikus. Jei kas kelias dienas keisit miestus ir daug vaikščiosit – kuprinė praktičkesnė. Aš asmeniškai renkuosi kuprinę su ratukais – geriausia iš abiejų pasaulių.
Dar vienas svarbus dalykas – turėkite mažą kuprinę kasdieniam nešiojimui. Joje laikysit vandens butelį, užkandžius, fotoaparatą, šiltesnį drabužį. Didysis lagaminas ar kuprinė liks viešbutyje, o su šia mažąja vaikščiosit po miestą.
Nakvynė: nuo bendrabučių iki viešbučių – kas tinka jums
Nakvynės pasirinkimas solo keliautojui – tai ne tik biudžeto klausimas, bet ir socialinio gyvenimo kelionėje dalis. Skirtingi nakvynės variantai sukuria visiškai skirtingą kelionės patirtį.
Bendrabučiai (hosteliai) – tai klasika solo keliautojams. Taip, miegosit kambaryje su nepažįstamaisiais, taip, kas nors tikrai knarkės, ir ne, neturėsit privatumo. Bet būtent bendrabučiuose lengviausiai užmegzti pažintis. Bendros erdvės, virtuvės, dažnai organizuojami bendri vakarai ar ekskursijos – viskas sukurta tam, kad žmonės bendrautų. Jei keliaujat pirmą kartą vienas ir bijot vienišumo, bendrabutis – jūsų pasirinkimas.
Patarimas: rinkitės bendrabučius su gerais atsiliepimais dėl švaros ir saugumo. Skaitykite naujausius komentarus – situacija gali greitai keistis. Ir būtinai pasirinkite bendrabutį su spintelėmis, kur galėsit užrakinti savo daiktus.
Airbnb ir panašios platformos – aukso vidurys. Turit privatų kambarį ar net butą, bet kaina dažnai panaši į bendrabučio. Ypač gerai tinka, jei norit pajusti vietinį gyvenimą, gyventi ne turistiniame rajone ir turėti savo virtuvę. Minusas – mažiau galimybių susipažinti su kitais keliautojais.
Viešbučiai – jei biudžetas leidžia ir vertinat komfortą bei privatumą, kodėl ne? Solo kelionė nereiškia, kad privalot kęsti nepatogumus. Tik žinokite, kad viešbučiuose būsit labiau izoliuoti nuo kitų keliautojų.
Nepriklausomai nuo pasirinkimo, visada patikrinkite šiuos dalykus:
– Ar vieta yra saugiame rajone (paskaitykite atsiliepimus, pažiūrėkite žemėlapyje)
– Kaip toli nuo viešojo transporto
– Ar yra nemokamas WiFi (būtinas dalykas!)
– Kokia atšaukimo politika (planai gali keistis)
Dar vienas patarimas – pirmąją naktį naujame mieste geriau apsistoti kažkur arčiau centro ar pagrindinių traukos vietų. Kai atvyksit pavargę, neorientuosit, turėsit sunkų bagažą, nenorėsit keliauti valandą viešuoju transportu į priemiestį, net jei ten nakvynė pigesnė.
Saugumas: kaip keliauti protingai, ne bailiai
Saugumas – tema, kuri daugeliui kelia didžiausią nerimą, ypač moterims, keliaujantioms vienoms. Bet štai tiesa: dauguma pasaulio vietų yra saugios, jei laikotės sveiko proto taisyklių.
Pirmiausia – pasitikėkit savo instinktais. Jei kažkas atrodo keista, jei situacija jums nepatinka, jei žmogus kelia nerimą – klausykite to vidinio balso. Geriau atrodyti nedraugiškai ar netgi nepadoru, nei patekti į pavojingą situaciją. Nė karto neatgailėjau, kai pasiklioviau savo instinktais, bet keletą kartų gailėjausi, kai jų neklausiau.
Praktiniai saugumo patarimai:
Visuomet praneškite kam nors, kur esate. Aš turiu kelias drauges, su kuriomis reguliariai dalinuosi savo buvimo vieta. Yra specialių programėlių, kurios leidžia dalintis savo lokacija realiu laiku.
Vengti naktinių pasivaikščiojimų tuščiomis gatvėmis. Tai ne paranoja, tai paprastas protingumas. Jei grįžtate vėlai, naudokite taksi ar Uber. Taip, kainuoja, bet jūsų saugumas vertas tų kelių eurų.
Nešiokite tik tai, ko reikia. Didžiąją pinigų dalį, papildomą kortelę, pasą (jei nereikia jo turėti su savimi) palikite viešbučio seife. Su savimi imkite tik kasdien reikalingą sumą ir vieną kortelę.
Dėl alkoholio – žinau, atostogos, norit atsipalaiduoti. Bet būkite protingi. Kai esate vienas svetimoje šalyje, neblaivumas padaro jus pažeidžiamą. Galite gerti, bet žinokite savo ribas ir niekada nepalikite savo gėrimo be priežiūros.
Sukčiai ir vagys – jie egzistuoja visur, ypač turistinėse vietose. Klasikiniai triukai: kas nors ant jūsų užpila kavą ir „padeda” valyti, tuo metu kitas kišenvagiaudamas; kas nors prašo pasirašyti peticiją, o tuo metu kitas lenda į kišenes; netikėti „policininkai” prašo parodyti dokumentus ir pinigus. Būkit budrūs, bet ne paranojiški.
Moterims papildomi patarimai: dėvėkite vestuvinį žiedą (netgi jei nesate ištekėjusi), jei kas nors per daug įkyriai klausinėja, pasakykite, kad tuoj sutinkate draugą ar vyrą, pasitikėkite savo nuojauta dėl vyrų, kurie atrodo per draugiški. Deja, tai realybė, su kuria moterims tenka susidurti.
Kaip nepasiklysti, susisiekti ir išgyventi be vietinės kalbos
Navigacija ir komunikacija – du dalykai, kurie gali padaryti kelionę lengvą arba virsti košmaru. Laimei, gyvename XXI amžiuje, ir technologijos yra mūsų pusėje.
Google Maps – jūsų geriausias draugas. Bet štai triukas: parsisiųskite žemėlapius neprisijungus. Taip galėsit naudotis navigacija net be interneto ryšio. Tiesiog atverkite Google Maps, suraskite miestą, kuriame būsite, ir pasirinkite „Download offline map”. Gelbsti gyvybes, kai pasiklydote ir neturite WiFi.
Transportas – kiekviename mieste kitoks. Prieš atvykdami, pasidomėkite, kaip veikia viešasis transportas. Ar reikia specialios kortelės? Ar galima mokėti grynaisiais? Kiek kainuoja? Daugelyje Europos miestų yra puikios programėlės, kurios planuoja maršrutus ir parodo tvarkaraščius.
Taksi ir Uber – patogūs, bet būkite atsargūs. Kai kuriose šalyse taksi vairuotojai mėgsta „pamiršti” įjungti skaitiklį arba važiuoti ilgesniu maršrutu. Uber ar Bolt paprastai saugesni variantai, nes kaina žinoma iš anksto. Bet ne visose šalyse jie veikia.
Kalbos barjeras – taip, jis egzistuoja, bet ne toks baisus, kaip atrodo. Google Translate – stebuklas. Galite net nufotografuoti tekstą, ir jis išvers. Arba naudoti pokalbių režimą – jūs kalbate lietuviškai, telefonas išverčia, vietos gyventojas atsako savo kalba, telefonas išverčia jums.
Bet net be technologijų galima išsiversti. Gestai, šypsenos, piešiniai – žmonės nori padėti, jei matote, kad stengiamasi. Išmokite kelis pagrindinius žodžius vietine kalba: „labas”, „ačiū”, „atsiprašau”, „kiek kainuoja”. Tai parodo pagarbą ir dažnai žmonės tampa daug draugiškesni.
Vienas patarimas – turėkite išsirašę viešbučio adresą vietine kalba. Jei visiškai pasiklysite, galėsite parodyti taksi vairuotojui ar paprašyti pagalbos. Taip pat naudinga turėti viešbučio vizitinę kortelę.
Internetas – šiais laikais būtinybė. Turite kelis variantus: nusipirkti vietinę SIM kortelę (paprastai pigiausia, jei būsit ilgiau nei savaitę), naudoti tarptautinį duomenų planą (patogiausia, bet brangiausia), arba pasikliauti WiFi (nemokama, bet ne visada patikima). Aš paprastai renkuosi vietinę SIM – oro uostuose dažnai yra kioskai, kur galima nusipirkti, ir kaina paprastai priimtina.
Ką veikti, kai vienatvė tampa per sunki ir kiti iššūkiai kelyje
Būkime sąžiningi – ne viskas kelionėje bus rožėmis klotas. Bus momentų, kai pasijusit vieniši, pavargę, nusiminę. Ir tai visiškai normalu.
Aš prisimenu vakarą Prahoje, kai sėdėjau viena restorane, aplinkui – šeimos, poros, draugų grupės, o aš – viena su savo knyga ir vynu. Staiga užgriuvo toks vienišumo jausmas, kad norėjosi verkti. Bet tada pagalvojau – esu čia, šitame nuostabiame mieste, kurio daugelis žmonių niekada nepamatys. Darau tai, ko daugelis bijo. Ir tas vienišumo jausmas virto pasididžiavimu savimi.
Kai jaučiatės vieniši:
– Prisijunkite prie ekskursijos ar grupinės veiklos
– Eikite į bendrabutį ar kavinę, kur daug žmonių, net jei ten negyvenant
– Paskambinkite draugui ar šeimai namuose
– Prisiminkit, kodėl čia esate ir ką jau pasiekėte
– Leiskite sau pajusti tas emocijas – jos praeina
Kultūrinis šokas – dar vienas iššūkis. Kai viskas kitaip – maistas, kalbos, papročiai, net tai, kaip žmonės sveikinas. Gali būti varginantis. Leiskite sau prisitaikyti palaipsniui. Nebūtina iškart viską išbandyti ir visur nueiti. Kartais tiesiog reikia dienos poilsio viešbutyje.
Namų ilgesys – natūralus dalykas. Nekovokite su juo. Paskambinkite mamai, pasižiūrėkite nuotraukų iš namų, suvalgykite kažką pažįstamo. Bet nepasiduokite pagundai sutrumpinti kelionę ir grįžti anksčiau. Šis jausmas praeina.
Kai kas nors eina ne pagal planą (o tikrai eis):
– Giliai įkvėpkite
– Prisiminkite, kad tai tik laikina
– Ieškokite sprendimo, ne kaltininkų
– Vėliau tai bus geriausia kelionės istorija
Pavyzdžiui, kai Barselonoje man pavogė piniginę, pirmą minutę panikavau. Paskui ėmiausi veikti: nuėjau į policiją, užblokavau korteles, susisiekiau su draudimu, naudojau atsarginę kortelę. Taip, buvo nemalonu, bet išsprendžiau. Ir dabar tai viena įdomiausių mano kelionės istorijų.
Kai kelionė baigiasi, bet nuotykis tik prasideda
Grįžti namo po pirmosios solo kelionės – keistas jausmas. Viskas atrodo tas pats, bet jūs jau ne tas pats žmogus. Matėte, ką galite, kai esate vienas. Išmokote pasitikėti savimi. Supratote, kad pasaulis ne toks baisus, kaip atrodo naujienose.
Daugelis žmonių grįžę patiria savotišką „post-kelionės depresiją”. Normalus gyvenimas atrodo pilkas, rutina – nuobodi. Tai normalu. Leiskite sau prisitaikyti palaipsniui. Peržiūrėkite nuotraukas, pasidalinkite istorijomis su draugais, pradėkite planuoti kitą kelionę.
Nes štai kas nutinka po pirmosios solo kelionės – norite dar. Tos vietos, kurias matėte, žmonės, kuriuos sutikote, patirtys, kurias įgijote – tai tik pradžia. Pasaulis staiga tampa ne baisus, o įdomus. Ne pavojingas, o kvietiantis.
Pirmoji solo kelionė – tai ne tik atostogos. Tai investicija į save. Tai pamoka apie pasitikėjimą, nepriklausomybę, drąsą. Tai įrodymas sau pačiam, kad galite daugiau, nei manėte.
Taigi, jei vis dar abejojate, ar verta – atsakymas yra taip. Tūkstantį kartų taip. Nebus tobula, bus iššūkių, bus momentų, kai norėsit pasiduoti. Bet kai grįšite namo ir suprasite, ką pasiekėte, kaip užaugo jūsų pasitikėjimas savimi, kaip išsiplėtė jūsų pasaulis – suprasite, kad tai buvo viena geriausių sprendimų gyvenime.
Pradėkite nuo mažo. Pasirinkite saugų miestą, trumpą kelionę, paprasta maršrutą. Bet pradėkite. Nes didžiausia klaida – ne padaryti klaidą kelionėje, o iš viso nevykti, nes bijote. Pasaulis laukia. Jūsų nuotykis laukia. O geriausias laikas pradėti – dabar.
