Kai nuotykis kviečia, bet rankoje laikote mažą ranką
Žinote tą jausmą, kai naršote nuotraukas iš Tailando, Maroko ar Peru ir jūsų širdis ima plakti greičiau? O tada pažvelgiate į savo trejų metų atžalą, kuri kasdien stengiasi įkišti pirštus į elektros lizdą, ir galvojate: „Na, gal geriau Palanga?”
Sustokite. Giliai įkvėpkite. Egzotiniai kelionės su vaikais nėra misija neįmanoma. Taip, reikės daugiau planavimo nei jūsų bevaikiškais laikais, kai į Barseloną išskrisdavote su viena kuprine ir noru. Bet ar žinote, kas nuostabu? Vaikai yra daug lankstesni nei manome. Jie prisitaiko greičiau nei mes, suaugusieji, kurie vis dar galvojame apie savo įprastą kavos ritualą.
Per pastaruosius penkerius metus su savo šeima aplankiau 23 šalis, įskaitant Vietnamą, Šri Lanką, Meksiką ir Maroką. Mano vaikai buvo nuo kūdikystės iki dabar, kai vyresniajam jau aštuoneri. Ir žinote ką? Jie vis dar gyvi, sveiki ir prašo daugiau nuotykių. Leiskite pasidalinti tuo, ko išmokau ne iš vadovėlių, o iš realaus gyvenimo – kartais chaotiško, bet visada verto.
Pasirengimas prasideda ne nuo lagaminų, o nuo galvos
Didžiausia klaida, kurią daro tėvai – jie pradeda nuo vakcinų sąrašo ir vaistinėlės. Ne, ne, ne. Pirmiausia turite pakeisti savo mąstymą. Jūs nekeliausite kaip anksčiau. Ir tai gerai.
Užmirškit tuos planus pamatyti 15 objektų per dieną. Užmirškit spontaniškas naktines iškylas. Vietoj to, įsivaizduokite lėtesnį, bet gilesnį kelionės stilių. Rytai prasidės vėliau. Bus dienos miego. Bus momentų, kai planas A, B ir C subyrės, ir teks improvizuoti su planu D, kuris apims ledo kremo valgymo maratoną vietos parke.
Kai priimate šią realybę, viskas tampa lengviau. Jūs nustosite kovoti su tuo, kas yra, ir pradėsite mėgautis tuo, kas gali būti. O tai gali būti nuostabu – jūsų vaikas žaidžiantis su vietos vaikais Marakeše, nors niekas nekalba vienas kito kalba. Jūsų dukra ragaujanti mangą tiesiai iš medžio Tailande. Tie neįkainojami momentai, kurių niekaip nesuplanuosi.
Sveikata pirmiausiai: ką tikrai reikia žinoti apie vakcinacijas
Gerai, dabar rimtai. Vakcinacijos – tai ne tas dalykas, kurį galite praleisti arba padaryti paskutinę minutę. Kai kurios vakcinos reikalauja kelių dozių per kelių savaičių ar mėnesių laikotarpį.
Pradėkite nuo šeimos gydytojo vizito bent 2-3 mėnesius prieš kelionę. Taip, žinau, skamba kaip amžinybė, bet pasitikėkite manimi. Štai ką tikrai turite aptarti:
Privalomosios vakcinos priklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, keliaujant į kai kurias Afrikos ar Pietų Amerikos šalis, geltonoji karštinė nėra rekomendacija – tai reikalavimas. Be sertifikato jūsų tiesiog neįleis.
Rekomenduojamos vakcinos – čia jau jūsų sprendimas, bet aš asmeniškai niekada nerizikuoju. Hepatitas A ir B, šiltinė, difterija – taip, vaikams gali atrodyti, kad darote iš jų adatų pagalvėlę, bet geriau kelios ašaros dabar nei liga vėliau.
Vienas patarimas iš patirties: nekalbėkite vaikams apie vakcinas kaip apie baisybę. Mes su savo vaikais žaidžiame „superherojų žaidimą” – kiekviena vakcina yra nauja supergalia prieš blogius. Skamba kvailai? Galbūt. Bet veikia? Absoliučiai.
Vaistinėlė, kuri tikrai veikia (ne ta, kurią rekomenduoja internetas)
Internete rasite milijoną sąrašų, ką dėti į kelionės vaistinėlę. Dauguma jų parašyti žmonių, kurie niekada neišvyko toliau Turkijos. Leiskite pasidalinti tuo, ką tikrai naudoju ir kas tikrai praverčia:
Probiotikai – pradėkite duoti vaikams savaitę prieš kelionę ir tęskite visą kelionės metu. Tai jūsų pirmoji gynybos linija prieš viduriavimą. Ne stebuklas, bet labai padeda.
Elektrolitus atkuriantys milteliai – ne tie saldūs sportiniai gėrimai, o tikri ORS (oral rehydration solution) milteliai. Jei vaikas pradeda viduriuoti ar vemti, tai jūsų gelbėjimo ratas. Išmokite, kaip juos naudoti DAR PRIEŠ kelionę.
Termometras – skaitmeninis, greitas, patikimas. Karštis egzotinėje šalyje gali reikšti ką nors nuo paprastos saulės smūgio iki dengės karštinės. Jums reikia žinoti tikslų skaičių.
Antihistamininiai vaistai – net jei jūsų vaikas neturi alergijų namuose, nauji vabzdžiai, augalai ir maistas gali sukelti netikėtų reakcijų.
Ir štai ko NEREIKIA: pusės vaistinės. Rimtai. Daugumoje egzotinių šalių vaistinės yra gerai aprūpintos, o vaistai dažnai pigesni nei Lietuvoje. Jums nereikia vežtis 50 rūšių pleistro ir trijų skirtingų karščiavimo sirupų.
Maistas ir vanduo: kaip nevirsti paranojiškais, bet išlikti saugiems
Čia prasideda tikrasis iššūkis. Nes visi tie patarimai „nevalgyk gatvės maisto” ir „gerk tik buteliuotą vandenį” teoriškai skamba puikiai, bet praktiškai… na, gyvenimas atsitinka.
Pirmiausia – vanduo. Taip, buteliuotas vanduo yra saugiausias. Bet ar žinote, kas dar svarbu? Patikrinti, ar butelio sandariklis nepažeistas. Kai kuriose šalyse vietos gyventojai pripildo tuščius butelius čiaupo vandeniu ir parduoda turistams. Visada patikrinkite tą plastiko žiedą.
Dantų valymas – naudokite buteliuotą vandenį. Taip, atrodo perdėtai, bet vaikų burnos gleivinė jautresnė nei suaugusiųjų. Tas trumpas kontaktas su užterštu vandeniu gali užtekti.
Dabar apie maistą – ir čia aš jums pasakysiu ką nors prieštaringo. Gatvės maistas dažnai yra SAUGESNIS nei kai kurie restoranai. Kodėl? Nes jūs matote, kaip jis gaminamas. Matote, ar aliejus šviežias, ar produktai atrodo gerai, ar pardavėjas turi daug klientų (didelis srautas = šviežesnis maistas).
Mano aukso taisyklės:
– Jei maistas verdamas ar kepamas aukštoje temperatūroje jūsų akyse – paprastai saugu
– Jei vieta pilna vietinių gyventojų – geras ženklas
– Jei kažkas atrodo ar kvepia keistai – pasitikėkite savo instinktais
– Žalias salotas ir nuluptus vaisius vengiu kaip maro (nebent pats nulupiau)
Vienas triukas, kurį išmokau Vietname: leiskite vaikams valgyti tai, ką valgo vietos vaikai. Jei matote mažą vietnamietį laimingai čiulpiančią pho sriubą gatvės kampe, jūsų vaikas taip pat gali. Vietos vaikai yra geriausi maisto saugos indikatoriai.
Saulė, vabzdžiai ir kiti mažieji priešai
Tropinė saulė nėra pajuokos dalykas. Ji yra stipresnė, agresyvesnė ir klastingesnė nei bet kokia Lietuvos vasaros saulė. Ir ne, jūsų įprastas SPF 15 čia nesuveiks.
Apsauga nuo saulės:
Jums reikia SPF 50+ mineralinės apsaugos vaikams. Ne cheminės – mineralinės (su cinko oksidu ar titano dioksidu). Kodėl? Nes ji veikia iš karto (cheminei reikia 20 minučių) ir geriau tinka jautriai vaikų odai.
Tepkite kas dvi valandas. Taip, net jei apsiniaukę. Taip, net jei vaikas protestuoja. Padarykite tai rutina kaip dantų valymą. Ir nepamirškite ausų, sprando ir pėdų viršaus – tai tos vietos, kurias visi pamiršta ir kurios sudega pirmosios.
Drabužiai su UV apsauga yra investicija, kuri atsipirks. Ypač tie plaukimo marškinėliai – vaikas gali būti vandenyje valandų valandas be nuolatinio tepliojimo kremus.
Vabzdžiai – ypač uodai:
Dengė, Zika, maliarija – visi šie žodžiai turėtų jus motyvuoti rimtai žiūrėti į uodų apsaugą. Bet štai problema – dauguma stiprių repelientų su DEET nėra rekomenduojami mažiems vaikams arba tik ribotomis dozėmis.
Mano strategija yra daugiasluoksnė:
1. Drabužiai – ilgomis rankovėmis ir ilgomis kelnėmis saulėlydžio metu (kai uodai aktyviausi)
2. Permethrin – purkškite ant drabužių (ne ant odos!), jis išlieka net po kelių skalbimų
3. Natūralūs repelentai dieną, DEET-based (iki 30%) vakare tik ant atvirų odos vietų
4. Moskitiera virš lovos – ne derybų klausimas maliarijos zonose
Ir dar vienas dalykas – oro kondicionierius. Uodai nemėgsta vėsių, sausų patalpų. Tai viena iš priežasčių, kodėl verta mokėti šiek tiek daugiau už apgyvendinimą su AC.
Kada skambinti pavojaus varpais (ir kada tiesiog atsipalaiduoti)
Štai tiesa, kurios niekas jums nepasakys: jūs neišvengsite visų ligų ir nelaimių. Vaikas susižeis. Vaikas gaus viduriavimą. Vaikas turės karščiavimą. Tai nutinka ir namuose, ir užsienyje.
Skirtumas yra žinoti, kada tai normalu, o kada reikia medicininės pagalbos.
Viduriavimas: Jei vaikas viduriuoja, bet vis dar žaidžia, geria skysčius ir šlapinasi normaliai – stebėkite, bet nepanikuokite. Duokite tuos elektrolitų miltelius, kurių minėjau anksčiau, ir laikykite dietą lengvą. Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei 24 valandas, yra kraujo arba vaikas atsisako gerti – laikas pas gydytoją.
Karščiavimas: Kūno temperatūra iki 38.5°C be kitų simptomų – dažniausiai nieko baisaus. Vaikų kūnai reaguoja į naują aplinką, maistą, įspūdžius. Bet jei karštis viršija 39°C, tęsiasi ilgiau nei 48 valandas, arba vaikas labai apsilpęs – reikia medicininės konsultacijos. Ir jei esate maliarijos zonoje – pas gydytoją NEDELSIANT, net jei karštis nedidelis.
Išbėrimas: Naujas maistas, nauja aplinka, karštis – visi tai gali sukelti išbėrimą. Dažniausiai nepavojinga. Bet jei išbėrimas plečiasi greitai, lydi dusulys ar patinimas – tai gali būti alerginė reakcija, reikia skubios pagalbos.
Prieš kelionę išsiaiškinkite, kur yra artimiausios ligoninės ar klinikos kiekvienoje vietoje, kur apsistosite. Įsirašykite adresus ir telefono numerius. Patikrinkite, ar jūsų kelionės draudimas apima vaikus ir kokios yra procedūros.
Praktiniai triukai, kuriuos išmokau sunkiuoju būdu
Yra dalykai, kurių nesužinosi iš jokio vadovo, kol pats nepatiri. Leiskite sutaupyti jums kelių pamokų:
Viešbučio kambario patikrinimas: Pirmas dalykas įėjus – patikrinkite vonios kambarį. Ar yra karštas vanduo? Ar veikia tualetas? Ar dušas neužlieja viso grindų? Su vaikais jums reikia, kad šie dalykai veiktų DABAR, ne „gal rytoj sutaisys”.
Visada turėkite atsarginių drabužių: Ne lagamine. Su savimi. Kuprinėje, kuri visada su jumis. Nes kai trejų metų vaikas apsivemia ant savęs Bankoko taksi, jums nereikės grįžti į viešbutį. Pasitikėkite manimi šiuo.
Užkandžiai yra gyvybiškai svarbūs: Alkanas vaikas yra nelaimingas vaikas. Nelaimingas vaikas sugadina visų nuotaiką. Visada turėkite su savimi kažką, ką vaikas tikrai suvalgys – nesvarbu, ar tai sveika, ar ne. Tai ne laikas kovoti dėl mitybos principų.
Technologijos yra jūsų draugas: Taip, žinau, visi tie idealai apie vaikus be ekranų. Bet kai jūs stovite eilėje pasienio kontrolėje jau valandą, o jūsų ketverių metų vaikas pradeda histerija, planšetė su „Paw Patrol” yra ne nuodėmė – tai išgelbėjimas. Nesijauskite kalti.
Vietinė SIM kortelė: Pirmą dieną nusipirkite vietinę SIM kortelę su duomenimis. Galėjimas bet kada patikrinti žemėlapį, išsikviesti taksi, susisiekti su viešbučiu ar gydytoju – tai verta tų kelių eurų.
Fotografuokite viską svarbaus: Viešbučio vizitinę kortelę su adresu vietos kalba. Vaistų receptus. Draudimo polisą. Pasų kopijas. Viskas jūsų telefone. Kai kažkas nutinka, jūs būsite per daug streso, kad prisimintumėte detales.
Kelionės ritmas: kaip nepervargti per pirmą savaitę
Didžiausia klaida, kurią matau šeimose – jos bando sutalpinti per daug per trumpai. Suprantu, jūs skridote toli, mokėjote daug, norite viską pamatyti. Bet su vaikais „mažiau yra daugiau” nėra klišė – tai išgyvenimo strategija.
Mano taisyklė: viena didelė veikla per dieną. Viena. Ne trys šventyklos, turgus ir paplūdimys. Viena šventykla ARBA turgus ARBA paplūdimys. Likusią dienos dalį – laisva, spontaniška, atsipalaidavusi.
Kai kurios mano sėkmingiausios kelionės akimirkos nutiko ne planuojant, o tiesiog vaikštant be tikslo. Radome nuostabią žaidimų aikštelę Čiang Majuje. Prisijungėme prie vietinės šeimos šventės Bali. Praleidome popietę stebėdami, kaip vietos meistras daro keramiką Marakeše.
Laikykitės bent šiek tiek įprastos rutinos: Vaikams reikia nuspėjamumo. Jei namuose jie miega po pietų – raskite būdą, kaip tai išlaikyti kelionėje. Jei jie įpratę į vakarinę pasaką prieš miegą – darykite tai ir viešbutyje. Šie maži įprastinumo salelės padeda vaikams jaustis saugiai svetimoje aplinkoje.
Pripažinkite, kada reikia poilsio dienos: Kartais geriausia, ką galite padaryti, yra praleisti dieną prie baseino ar viešbutyje. Tai ne laiko švaistymas – tai investicija į tai, kad kitos dienos būtų malonesnės.
Kai planai subyrėja ir viskas eina ne taip
Ir dabar pats svarbiausias dalykas, kurį turiu jums pasakyti: kažkas tikrai eis ne taip. Vaikas susirgs. Prarasite daiktų. Praleisite skrydį. Oras bus siaubingas. Viešbutis bus ne toks, kaip nuotraukose.
Ir tai visiškai normalu.
Kelionės su vaikais – tai ne Instagram tobulybė. Tai chaosas, juokas, kartais ašaros (ir ne tik vaikų), improvizacija ir lankstumas. Tai momentai, kai jūsų penkerių metų sūnus atsisako eiti toliau Angkor Wat komplekse po penkių minučių, ir jūs sėdite šešėlyje valgydami ledus, kol jūsų partneris vienas nubėga apžiūrėti šventyklų.
Geriausi prisiminimai dažnai ateina iš tų „katastrofų”. Kaip mes pasiklydome Marakeše ir atsidūrėme nuostabioje vietinėje kepykloje. Kaip mano dukra apsivėmė ant manęs Tailando traukinyje, ir malonus vietinis vyriškis pasiūlė savo marškinius. Kaip praleidome visą dieną viešbutyje dėl lietaus Bali, ir vaikai pastatė didžiausią tvirtovę iš pagalvių.
Tai yra kelionė. Tikroji, neišgražinta, kartais nepatogi, bet visada vertinga kelionė.
Jūsų vaikai neprisiminės kiekvienos šventyklos ar muziejaus. Bet jie prisiminės laiką, praleistą kartu. Jie prisiminės, kaip mama juokėsi, kai viskas ėjo ne taip. Kaip tėtis išmoko pasakyti „ačiū” penkiomis skirtingomis kalbomis. Kaip jie ragavo keistą vaisių, kurio pavadinimo niekas nežinojo.
Jie mokosi, kad pasaulis yra didelis, įvairus ir dažniausiai draugiškas. Kad skirtingas nereiškia pavojingas. Kad nuotykiai verta rizikos. Ir kad šeima gali susidoroti su bet kuo, kol jie kartu.
Taigi, ar jūs pasiruošę? Ar tikrai pasiruošę? Nes jei laukiate tobulo momento, kai vaikai bus „pakankamai suaugę” ar „pakankamai patogūs” – tas momentas niekada neateis. Vaikai visada turės kokį nors etapą, kokią nors fazę, kokią nors priežastį, kodėl „gal dar ne laikas”.
Laikas yra dabar. Pasaulis laukia. Ir jūsų vaikai yra daug stipresni, lankstesni ir drąsesni, nei manote. Kartais jie yra drąsesni už mus. Galbūt būtent todėl verta keliauti su jais – jie moko mus iš naujo matyti pasaulį nuostabos akimis, priimti netikėtumą kaip nuotykį ir rasti džiaugsmą paprasčiausiuose dalykuose.
Supakuokite tą vaistinėlę. Patikrinkite tas vakcinas. Nusipirkite tą draudimą. Ir eikite. Pasaulis nėra toks baisus, kaip naujienos norėtų, kad tikėtumėte. Jis pilnas šeimų, tokių pat kaip jūsų, kurios tiesiog gyvena savo gyvenimus skirtingose vietose. Ir dauguma jų bus laimingos sutikti jus ir jūsų vaikus.
Tai nėra lengva. Bet kas vertinga, yra lengva? Ir kai po metų ar dvejų žiūrėsite į nuotraukas ir prisiminsit tuos nuotykius – kai jūsų vaikai pasakos „Ar prisimeni, kai mes…?” – suprasite, kad kiekvienas iššūkis, kiekvienas nepatogumas, kiekviena akimirka, kai norėjote pasiduoti, buvo verta.
Laimingų kelionių, drąsios šeimos. Pasaulis laukia jūsų istorijų.
