Kodėl verta keliauti vienam ir kaip įveikti pirmuosius abejones
Pirmoji solo kelionė gali atrodyti kaip šuolis į nežinomybę. Draugai klausia, ar tikrai nori važiuoti vienas, tėvai nervinasi dėl saugumo, o tu pats kartais naktį prabusti su mintimi „gal tai kvailystė?”. Tačiau būtent ta baimė ir neužtikrintumas dažnai tampa signalu, kad reikia tai padaryti.
Keliauti vienam nereiškia būti vieninteliam. Tai reiškia turėti laisvę priimti sprendimus be kompromisų – rytą ilgiau pamiegoti, jei nori, arba pakilti su saulėtekiu. Sustoti prie atsitiktinai pamatytos kavinukės, praleisti tris valandas muziejuje, kuris kitiems atrodytų nuobodus, arba visiškai atsisakyti plano ir tiesiog pasivaikščioti gatve, kuria traukia akis.
Dauguma baimių, kurios kyla prieš pirmąją solo kelionę, yra perdėtos. Taip, gali pasiklysti. Taip, kartais bus vieniša. Bet šie momentai tampa dalimi patirties, kuri formuoja ne tik kelionę, bet ir tave patį. O praktinė pusė – kaip viską suplanuoti – iš tikrųjų nėra tokia sudėtinga, kaip atrodo iš pradžių.
Kur važiuoti pirmą kartą: kaip išsirinkti tinkamą kryptį
Pirmoji klaida, kurią daro pradedantieji solo keliautojai – pasirenka pernelyg egzotišką ar sudėtingą kryptį, norėdami įrodyti sau ir kitiems, kad „gali”. Realybė tokia, kad pirmoji kelionė turėtų būti malonumas, o ne išbandymas išgyventi.
Geriausia pradėti nuo šalių, kur infrastruktūra veikia sklandžiai, anglų kalba paplitusi, o viešasis transportas patikimas. Portugalija, Čekija, Austrija, Nyderlandai – visos šios šalys puikiai tinka pirmajam bandymui. Jei nori šiek tiek daugiau nuotykių, bet vis dar jausti saugumą, pažvelk į Kroatiją ar Slovėniją.
Svarbu atsižvelgti ne tik į šalies „paprastumą”, bet ir į savo asmenines preferencijas. Jei esi miesto žmogus – rinkis sostines ar didesnius miestus su gera viešojo transporto sistema. Jei traukia gamta – Škotija, Norvegija ar Islandija gali būti puikūs variantai, nors ir šiek tiek brangesni.
Dar vienas aspektas – metų laikas. Vasarą keliauti paprasčiau: ilgesnės dienos, šiltesnis oras, daugiau turistų (kas kartais yra pliusas, nes jaučiesi saugiau). Žiemą kai kurios vietos tampa sudėtingesnės logistiškai, bet ir pigesnės, ir autentiškesnės.
Biudžeto planavimas: kiek iš tikrųjų kainuoja kelionė
Pinigų klausimas dažnai tampa pagrindiniu stabdžiu. Tačiau kelionė nebūtinai turi būti brangi – viskas priklauso nuo to, kaip planuoji ir ko esi pasirengęs atsisakyti.
Pradėk nuo pagrindų: skrydis, nakvynė, maistas, transportas vietoje, įėjimai į lankytinas vietas. Skrydžiui į Europą gali užtekti 50-150 eurų, jei perki bilietus iš anksto ir esi lankstus dėl datų. Nakvynei hostelyje – 15-30 eurų naktį. Maistui, jei perki produktus parduotuvėse ir kartais valgysi restorane – 15-25 eurai per dieną. Transportui – 5-10 eurų dienai, jei naudojiesi viešuoju transportu.
Savaitės kelionei į vidutiniškai brangią Europos šalį gali užtekti 400-600 eurų be skrydžio. Į pigesnes šalis kaip Bulgarija, Rumunija ar Lenkija – dar mažiau. Žinoma, viskas priklauso nuo tavo standartų ir prioritetų.
Svarbu pasilikti finansinį buferį – bent 20-30% daugiau nei planuoji išleisti. Netikėti dalykai atsitinka: praleistas autobusas, noras nusipirkti suvenyrą, staiga atrastas nuostabus restoranas. Geriau grįžti su likučiu nei stresą patirti dėl pinigų trūkumo.
Dokumentai, draudimas ir kiti nuobodūs, bet būtini dalykai
Prieš kelionę reikia pasirūpinti keliais techniniais dalykais, kurie atrodo nuobodūs, bet gali išgelbėti nuo rimtų problemų.
Pasas turėtų galioti bent šešis mėnesius po planuojamos kelionės pabaigos. Jei keliausi po Europos Sąjungą, užtenka asmens dokumento, bet pasas vis tiek patogiau – kompaktiškas ir universalus. Pasitikrink vizų reikalavimus, nors dauguma populiarių krypčių lietuviams vizų nereikalauja.
Kelionių draudimas – ne tas dalykas, kuriuo reikia taupyti. Paprastas draudimas savaitei kainuoja 10-20 eurų ir gali padengti medicinines išlaidas, kurios užsienyje būna didžiulės. Pasirink draudimą, kuris apima ne tik medicininius atvejus, bet ir bagažo praradimą, kelionės atšaukimą. Perskaityk sąlygas – kai kurie draudimai neveikia, jei užsiimsi ekstremaliais sportais.
Pasidaryk dokumentų kopijas – paso, draudimo poliso, banko kortelių. Išsaugok jas debesyje ir atsiųsk sau el. paštu. Jei kas nors pradings, turėsi prieigą prie informacijos. Taip pat nufotografuok svarbius dokumentus telefonu.
Užsirašyk būtinus telefono numerius: savo banko, draudimo kompanijos, Lietuvos ambasados toje šalyje. Tikėtina, kad jų nereikės, bet jei prireiks – būsi dėkingas sau.
Nakvynės pasirinkimas: kur miegoti ir kaip nesuklysti
Nakvynės pasirinkimas solo keliautojui yra vienas svarbiausių sprendimų, nes tai vieta, kur grįžti po visos dienos nuotykių, atsipalaiduoti ir jaustis saugiai.
Hosteliai yra klasikinis pasirinkimas pirmąjai solo kelionei. Ne tik dėl kainos, bet ir dėl socialinio aspekto. Bendruose kambariuose sutiksi kitų keliautojų, su kuriais gali išeiti vakare į miestą ar tiesiog pasikalbėti virtuvėje. Rinkdamasis hostelį, skaityk atsiliepimus – ne visi hosteliai vienodi. Kai kurie orientuoti į vakarėlius, kiti į ramybę ir komfortą.
Jei vertini privatumą, bet neturi didelio biudžeto, žiūrėk į privačius kambarius hosteliuose arba pigius viešbučius. Airbnb taip pat gali būti variantas, nors solo keliautojui kartais išeina brangiau nei hosteliai.
Vieta yra kritinė. Geriau mokėti šiek tiek daugiau ir gyventi centre arba netoli gero viešojo transporto mazgo, nei taupyti ir kasdien leisti valandą kelionei į miestą. Pirmąją naktį ypač svarbu pasirinkti gerai įvertintą vietą netoli oro uosto ar stoties – po kelionės norėsi paprastai ir greitai pasiekti lovą.
Rezervuok bent pirmąsias 2-3 naktis iš anksto. Vėliau, jau vietoje, gali priimti spontaniškus sprendimus, bet pradžioje turėti planą – ramu.
Kaip susikurti maršrutą, kuris nevargins
Viena didžiausių klaidų – bandyti sutalpinti per daug į per trumpą laiką. Pirmoji solo kelionė neturėtų būti maratonas per dešimt miestų per savaitę. Tai kelias į išsekimą ir nusivylimą.
Geriau praleisti 5-7 dienas vienoje vietoje ir ją pažinti giliau, nei šokti kas dieną į naują miestą. Jei keliausi į šalį, gali pasirinkti vieną bazinį miestą ir iš jo daryti dienos išvykas į apylinkes. Arba suskirstyti kelionę į 2-3 vietas, kiekvienoje praleisdamas bent porą naktų.
Planuodamas dienų tvarkaraštį, neužpildyk kiekvienos valandos. Palik erdvės spontaniškumui – būtent tie neplanuoti momentai dažnai tampa geriausiais kelionės prisiminimais. Gal sutiksi ką nors įdomų ir norėsi praleisti popietę kartu, gal atrasi vietą, kur nori užtrukti ilgiau.
Sudaryk sąrašą dalykų, kuriuos tikrai nori pamatyti, bet nebijok jo keisti. Jei muziejus, kurį planavai aplankyti, atrodo neįdomus, kai stovi prie jo – neik. Jei šalia pamatei kiną, rodantį klasikinį filmą vietine kalba – eik ten. Kelionė vienam ir yra apie tokią laisvę.
Atsižvelk į savo energijos lygį. Jei esi ryto žmogus – planuok aktyvias veiklas rytais. Jei ne – nekankinki savęs, bandydamas kelti su saulėtekiu. Kelionė turėtų būti malonumas, ne pareiga.
Saugumas ir sveika nuovoka: kaip nesukurti problemų
Saugumas solo kelionėje dažniau yra sveikos nuovokos klausimas nei specialių įgūdžių. Dauguma situacijų, kurios baigiasi blogai, prasideda nuo akivaizdžių raudonų vėliavėlių ignoravimo.
Pasitikėk savo instinktais. Jei situacija ar žmogus kelia nerimą – pasitrauk. Nereikia būti mandagiam, jei jaučiesi nesaugiai. Geriau atrodyti nedraugiškai nei patekti į nemalonią situaciją.
Vertingus daiktus laikyk paskirstytus – dalį pinigų viename kišenėje, dalį kitoje, vieną kortelę kuprinėje, kitą prie savęs. Jei kas nors pavogs ar prarasi – neliksi be nieko. Brangius daiktus (laptopą, fotoaparatą) hostelyje laikyk spintoje su spyna, o geriau – nešiokis su savimi.
Vakare būk atsargesnis – venkis tamsiųjų, tuščių gatvių, ypač jei esi išgėręs. Naudok oficialų taksi ar Uber, o ne atsitiktinius vairuotojus gatvėje. Jei grįžti į hostelį vėlai, patikrink maršrutą iš anksto.
Alkoholis ir vakarėliai – puiku, bet žinok savo ribas. Būti girčiam nepažįstamame mieste vienam – ne geriausia idėja. Jei eini vakarėliauti, susipažink su žmonėmis hostelyje ir eikite kartu.
Moterims papildomi patarimai: venkite aiškiai turistiškų drabužių tamsiuoju paros metu, būkite atsargesnės su nepažįstamais, kurie per daug draugiškai priartėja, ir visada turėkite planą B, kaip grįžti į nakvynę.
Ką dėti į kuprinę ir ko tikrai nereikia
Pakavimas pirmąjai solo kelionei dažnai baigiasi perpildyta kuprine, kurioje pusė daiktų lieka nepanaudoti. Mažiau tikrai yra daugiau, ypač jei keliausi tik su rankiniu bagažu.
Drabužiai: pagalvok apie sluoksnius, ne apie kiekį. Kelios marškinėliai, vienas šiltas džemperis, universalios kelnės, patogūs batai ir viena pora atsarginių – to užtenka savaitei. Drabužius gali skalbti hostelyje ar net kriaukėje, jei reikia.
Elektronika: telefonas, įkroviklis, power bankas, universalus adapteris. Jei turi fotoaparatą ir tikrai juo naudosiesi – imk, bet telefono kamera dažnai užtenka. Ausinės būtinos – ilgoms kelionėms, triukšmingiems hosteliams, momentams, kai nori būti savo burbulyje.
Higiena: mažos pakuotės arba perpilk į mažesnius buteliukus. Daugumoje vietų gali nusipirkti, ko trūksta. Nepamiršk vaistų nuo galvos skausmo, viduriavimo ir bet kokių asmeninių vaistų, kurių gali prireikti.
Dokumentai ir pinigai: pasas, draudimas, kortelės, šiek tiek grynųjų. Naudinga turėti mažą rankinuką ar diržą pinigams, kurį nešioji po drabužiais.
Ko nereikia: penkių porų batų, „o gal prireiks” daiktų, brangių papuošalų, viso kosmetikos arsenalo, storų knygų (skaityti gali telefone). Kiekvienas nereikalingas daiktas – papildomas svoris ir galvos skausmas.
Kai jau ten: kaip išspausti maksimumą iš patirties
Gerai, nuvažiavai. Dabar kas? Pirmoji diena gali būti keista – staiga supranti, kad niekas tavęs nelaukia, niekas nesako, ką daryti. Tai normalu ir tai praeina.
Pradėk nuo paprastų dalykų. Orientuokis apylinkėse, kur gyveni. Rask artimiausią parduotuvę, kavines, viešojo transporto stotelę. Šis bazinis žinojimas suteiks pasitikėjimo. Pirmos dienos nereikia bandyti apžiūrėti viso miesto – palik sau laiko prisitaikyti.
Bendrauk su žmonėmis. Hosteliuose tai paprasta – virtuvėje, bendrose erdvėse visada kas nors pasiruošęs pašnekėti. Neklausk „iš kur esi?” – klausk „ką šiandien matei?” ar „ar žinai gerą vietą pietums?”. Tokie pokalbiai natūralesni ir dažniau veda į įdomesnes diskusijas.
Valgyk vietinį maistą. Ne turistiniuose restoranose prie pagrindinių aikščių, o ten, kur valgo vietiniai. Klausk hostelio darbuotojų ar vietinių rekomendacijų. Maistas yra vienas geriausių būdų pažinti kultūrą.
Pasiklysk. Tiesiogine ir perkeltine prasme. Išjunk Google Maps ir tiesiog vaikščiok. Geriausi atradimai dažnai būna ne gido knygose, o atsitiktinai užklystose gatvėse. Jei tikrai pasiklydai – puiku, turėsi nuotykį ir istoriją.
Fotografuok, bet ne per daug. Kelios geros nuotraukos geriau nei šimtai vidutiniškų. Kartais geriau tiesiog stebėti akimis, o ne per ekraną.
Leisk sau būti vienam. Ne kiekvieną vakarą reikia socialinės veiklos. Kartais geriausias vakaras – tai vynas ant tilto, gera muzika ausyse ir mintys apie dieną. Solo kelionė ir yra apie tokius momentus su savimi.
Kai viskas susidėlioja į vietą
Pirmoji solo kelionė retai būna tobula. Bus momentų, kai pasijusi vienišas, kai kas nors nepavyks pagal planą, kai pagalvosi „kam man to reikėjo”. Bet būtent tie netobuli momentai ir sudaro tikrąją kelionės vertę – jos moko, keičia, stiprina.
Grįžęs namo gali pastebėti, kad kažkas pasikeitė. Ne dramatiškai, bet subtiliai. Gal daugiau pasitiki savimi. Gal supratai, kad gali susidoroti su situacijomis, kurios anksčiau būtų sukėlusį paniką. Gal tiesiog atradai, kad pasaulis nėra toks baisus, o žmonės – ne tokie blogi.
Praktinė pusė – planavimas, biudžetas, logistika – iš tikrųjų nėra sudėtinga. Reikia tiesiog pradėti: pasirinkti datą, nusipirkti bilietą, užsirezervuoti pirmą nakvynę. Likusi dalis susidėlios pati, nes turėsi konkrečią datą kalendoriuje, link kurios judėti.
Nebijok pradėti mažai. Nebijok padaryti klaidų. Nebijok keisti planus. Ir svarbiausia – nebijok to jausmo, kai stovi vienas nepažįstamame mieste ir supranti, kad kitas žingsnis priklauso tik nuo tavęs. Būtent dėl to jausmo verta keliauti vienam.
