Kodėl verta pasiruošti šiam nuotykiui iš anksto
Žinot, kai pirmą kartą išgirdau apie miško ir sodo daržo festivalius, pagalvojau – na, dar vienas renginys su pomidorais ir obuoliais. Bet kai pagaliau nusprendžiau aplankyti vieną tokį, supratau, kad buvau LABAI neteisus. Tai ne tik apie daržoves ar uogas – tai tikra kelionė į autentišką gyvenimą, kuriame susimaišo gamta, tradicijos, žmonės ir tokie skoniai, kurių nerasite jokiame supermarkete.
Festivaliai, kurie vyksta miškuose ar prie sodų, yra visiškai kitokia patirtis nei įprastos mugės miesto aikštėse. Čia jums ir šviežias oras, ir tikri ūkininkai, kurie patys augina tai, ką parduoda, ir galimybė išbandyti dalykus, apie kuriuos net nežinojote, kad egzistuoja. Bet štai problema – jei nesiruošite iš anksto, galite praleisti pačius įdomiausius dalykus arba tiesiog pasimesti tarp dešimčių palapinių ir stendų.
Todėl šis vadovas – jūsų gelbėjimo ratas. Pasidalinsiu visais triukais, kuriuos išmokau per kelis metus lankydamas tokius renginius. Ir tikrai nenoriu, kad jūs pakartotumėte mano klaidas, pavyzdžiui, tą kartą, kai užmiršau pinigų ir turėjau grįžti namo po pusvalandžio važiavimo…
Kas slepiasi už festivalio programos – kaip išsirinkti tikrus perliukus
Pirmiausia turite suprasti, kad festivalio programa ant popieriaus ir tikroji patirtis – du skirtingi dalykai. Organizatoriai dažnai įrašo VISKĄ, kas vyks, bet ne viskas verta jūsų laiko. Skamba šiurkščiai? Galbūt, bet tai tiesa.
Štai mano patikrintas metodas: kai gaunate programą (dažniausiai ją galima rasti internete prieš savaitę ar dvi), pirmiausia pažymėkite visas interaktyvias dirbtuves. Tai gali būti sūrio gamyba, duonos kepimas tradiciniame krosnyje, vaisių džiovinimai ar net pintinių pynimas. Kodėl būtent dirbtuvės? Nes čia jūs ne tik žiūrite, bet ir DALYVAUJATE. Ir tikrai – kai savo rankomis padarote kažką, tas patyrimas įstringa atmintyje visam laikui.
Antra – ieškokite degustacijų su pasakojimais. Ne tų, kur jums tiesiog duoda paragauti ir tiek. Ieškokite tokių, kur ūkininkai ar gamybininkai pasakoja apie savo produktus. Kartą dalyvavau medaus degustacijoje, kur bitininkas pasakojo apie kiekvieną medaus rūšį taip įdomiai, kad net vaikai klausėsi su atvirais burnomis. Sužinojau, kad liepos medus turi kitokį skonį nei grikių, ir kad bitės iš skirtingų vietų gamina visiškai skirtingą produktą. Kas tai žinojo?!
Trečia – vietiniai amatininkai. Jei programoje matote keramikos, medžio dirbinių ar audimo demonstracijas – būtinai užsukite. Dažnai šie žmonės dirba tradiciniais metodais, kurie išnyksta, ir galite ne tik nusipirkti unikalių daiktų, bet ir išgirsti istorijas, kurios perduodamos iš kartos į kartą.
Ką susidėti į kuprinę – praktiniai patarimai iš patirties
Gerai, dabar apie tai, ko tikrai negalima pamiršti. Ir ne, tai nėra įprastas „nepamiršk skėčio” sąrašas. Tai dalykai, kuriuos supratau tik po to, kai jų prireikė ir jų neturėjau.
Pirma – termosas su gėrimu. Taip, festivalyje bus kur nusipirkti arbatos ar kavos, bet eilės gali būti baisios, o kainos… na, festivalinės. Be to, kai vaikštote po laukus ar miškus kelis valandas, norėsite turėti savo atsargas. Aš paprastai pasiėmiu termosą su šilta žolelių arbata – ji gaivina geriau nei vanduo ir nesugadina skonio receptorių prieš degustacijas.
Antra – tvirta, patogi avalynė. Ir kai sakau tvirta, turiu omenyje TIKRAI tvirtą. Ne tuos gražius sportbačius, kuriuos dėvite pasivaikščioti parke. Festivaliai dažnai vyksta ant žolės, purvo, netolygaus paviršiaus. Mano didžiausia klaida buvo atvykti su naujais batais – po dviejų valandų turėjau pūslę, kuri sugadino visą dieną.
Trečia – šiltas drabužis. Net jei prognozė žada šilumą, vakare miške ar prie sodų gali būti vėsu. Aš visada pasiėmu lengvą striukę ar megztinį. Kartą likau iki vakaro koncerto ir baisiai šalau – turėjau pirkti brangų vilnonį šaliką iš vieno amatininko. Gražus šalikas, žinoma, bet būtų buvę pigiau pasiimti savo!
Ketvirta – pinigai grynaisiais. Taip, XXI amžiuje skamba keistai, bet daugelis mažų gamintojų ir amatininkų neturi kortelių skaitytuvų. O ir kai kuriuose festivalyje būna nuolaidos, jei mokate grynais. Pasiimkite smulkių – bus lengviau ir jums, ir pardavėjams.
Penkta – didelė medžiaginė krepšys ar kuprinė. Tikrai nusipirksite daugiau, nei planuojate. Tai įvyksta KIEKVIENĄ kartą. Pradedi galvoti „tik pažiūrėsiu”, o baigiesi su rankose laikydamas medaus stiklainį, tris sūrius, keramikos puodelį ir dar kažkokių džiovintų žolelių. Turėkite kur visa tai sudėti.
Kaip bendrauti su gamintojais ir kodėl tai svarbu
Čia prasideda tikroji magija. Matot, daugelis žmonių festivalyje elgiasi kaip supermarkete – prieiną, paima, sumoka, išeina. Bet jūs praleidžiate DIDŽIULĘ dalį patirties, jei taip darote.
Ūkininkai ir amatininkai, kurie dalyvauja šiuose festivaliuose, paprastai yra neįtikėtinai atviri ir norintys dalintis savo žiniomis. Jie ne tik parduoda produktus – jie gyvena tuo, ką daro. Ir kai paklausiate teisingų klausimų, jie tiesiog UŽSIDEGA.
Štai keletas klausimų, kurie visada veikia:
– „Kaip jūs pradėjote šį verslą?” – žmonės mėgsta pasakoti savo istorijas
– „Kuo jūsų produktas skiriasi nuo to, ką galiu nusipirkti parduotuvėje?” – čia sužinosite apie tikrąjį skirtumą
– „Ką rekomenduotumėte išbandyti pirmą kartą?” – gausite geriausius patarimus
– „Ar galiu paragauti?” – dažniausiai atsakymas bus taip, ir dar gausite daugiau nei tikėjotės
Kartą kalbėjausi su vyru, kuris augino senovines pomidorų veisles. Pradėjome nuo paprasto klausimo apie vieną keistai atrodantį pomidorą, o baigėme pusvalandžio pokalbiu apie tai, kaip pramonė sunaikino pomidorų skonį ir kodėl senovinės veislės yra svarbiausias dalykas, kurį galime daryti maisto ateičiai. Jis man padovanojo kelias sėklas ir pakvietė aplankyti jo ūkį. Tai buvo neįtikėtina!
Svarbus patarimas: jei matote, kad prie stendo yra eilė ar pardavėjas užsiėmęs, palaukite ramesnio momento. Geriausi pokalbiai vyksta, kai žmonės nėra strese ir turi laiko.
Skonių atradimų menas – kaip degustuoti protingai
Gerai, dabar apie maistą. Tai tikrai viena iš svarbiausių festivalio dalių, ir čia reikia strategijos. Negalite tiesiog vaikščioti ir valgyti viską, ką matote – baigsis blogai, patikėkite manimi.
Pirmiausia, pradėkite nuo švelnesnių skonių. Jei iš karto paragausite aštrios dešros ar stipraus sūrio, jūsų skonio receptoriai bus „užblokuoti” ir nebegalėsite pilnai įvertinti subtilesnių dalykų. Aš paprastai pradedu nuo švežių daržovių, vaisių ar švelnių sūrių, o prie stipresnių skonių pereinu vėliau.
Tarp degustacijų išsivalykite gomurį. Geriausia tai daryti su šviežiu vandeniu arba neutraliu duonos gabaliuku. Kai kurie festivaliai net pateikia specialius kąsnelius būtent tam. Jei ne – pasiimkite savo. Aš dažnai pasiėmu keletą paprastų krekerių.
Užsirašinėkite, kas patiko. Skamba keistai, bet po kelių valandų ir dešimties skirtingų produktų jūs TIKRAI nebeprisiminsite, kuris medus buvo tas nuostabus ar kurio ūkio sūris jums labiausiai patiko. Aš naudoju telefono užrašus – greitai ir patogu. Įrašau gamintojo vardą, produktą ir trumpą komentarą. Vėliau galiu lengvai rasti juos internete ir užsisakyti daugiau.
Dar vienas triukas – klauskite apie derinimo galimybes. Daugelis gamintojų puikiai žino, kaip jų produktai dera su kitais. Pavyzdžiui, sūrio gamintojas gali pasakyti, kuris medus geriausiai tinka prie jo sūrio, arba duonos kepėjas gali rekomenduoti, su kuo valgyti tam tikrą duonos rūšį. Tai ne tik padeda geriau suprasti produktus, bet ir duoda idėjų namų vakarienėms.
Už maisto ribų – kitos patirtys, kurias verta išbandyti
Nors maistas yra svarbus, festivalyje yra daug daugiau dalykų, kurie gali tapti jūsų savaitgalio šviesiausiomis akimirkomis.
Gamtos ekskursijos – daugelis festivalių organizuoja vedamas ekskursijas po aplinkinius miškus ar sodus. Tai neįtikėtina galimybė sužinoti apie vietinius augalus, grybus, vaistažoles. Kartą dalyvavau ekskursijoje, kur mums parodė, kaip atpažinti valgomąsias žoleles, kurios auga visur, bet mes tiesiog pro jas einame nepastebėję. Dabar, kai vaikštau po mišką, matau visiškai kitaip!
Muzika ir pasirodymai – dažnai būna tradicinės muzikos koncertai, liaudies šokiai ar net teatralizuoti pasirodymai. Gali atrodyti, kad tai ne jūsų stilius, bet duokite šansą. Aš niekada nebuvau didelis liaudiškos muzikos gerbėjas, bet kai gyvai išgirdau autentišką kankles ir dūdmaišį miško aikštelėje saulėlydžio metu… tai buvo kažkas ypatingo.
Vaikų programos – net jei neturite vaikų, kartais verta pažiūrėti, kas vyksta vaikų zonoje. Ten dažnai būna paprastesnės, bet labai įdomios dirbtuvės – pintinių pynimas, molio lipdymas, augalų sodinimas. Ir atmosfera ten paprastai labai draugiška ir atsipalaidavusi.
Fotografavimo galimybės – jei mėgstate fotografuoti, šie festivaliai yra tikras rojus. Spalvingos daržovės, gražūs amatų dirbiniai, žmonės tradiciniais drabužiais, gamtos peizažai. Bet būkite mandagūs – visada klauskite leidimo prieš fotografuodami žmones ar jų prekes. Dauguma džiaugsis, bet geriau paklausti.
Kaip išvengti įprastų klaidų ir nesugadinti patirties
Leiskite pasidalinti keliais dalykais, kuriuos išmokau sunkiu būdu, kad jums nereikėtų.
Neatvykite alkani. Žinau, skamba paradoksaliai – eiti į maisto festivalį sotus? Bet jei atvyksite labai alkanas, tiesiog prisivalgysite pirmais dalykais, kuriuos pamatysite, ir nebeturėsite nei vietos, nei noro bandyti kitus dalykus. Suvalgykite lengvą pusryčius ar priešpiečius prieš atvykdami.
Neplanuokite per daug. Taip, sakiau, kad reikia peržiūrėti programą, bet nedarykite griežto grafiko su konkrečiomis minutėmis. Festivalyje yra daug spontaniškų akimirkų – netikėtas pokalbis, neplanota dirbtuvė, įdomi demonstracija. Jei būsite per daug suplanuoti, praleisiste šias akimirkas.
Nepirkite iš karto. Kai matote kažką gražaus ar skanu atrodančio, neskubėkite pirkti. Apžiūrėkite visą festivalį pirmą kartą, tada grįžkite prie dalykų, kurie tikrai jums patiko. Kartą nusipirkau didžiulį sūrio ratą pačioje festivalio pradžioje, o paskui turėjau jį nešiotis visą dieną kaitoje. Sūris buvo puikus, bet patirtis – ne itin maloni.
Nepamiršite higienos. Tai gali skambėti akivaizdžiai, bet po kelių degustacijų ir rankų paspaudimų jūsų rankos bus… na, ne pačios švariausios. Pasiimkite drėgnų servetėlių ar rankų dezinfekavimo priemonės. Kai kurie festivaliai turi praustuvių, bet ne visada jos yra patogioje vietoje.
Ką daryti su visais tais lobiais, kuriuos parsivežėte namo
Gerai, festivalis baigėsi, jūs grįžote namo su pilna kuprine įvairiausių produktų. Dabar kas? Čia prasideda antroji festivalio dalis – namuose!
Iškart peržiūrėkite, ką nusipirkote. Kai kurie produktai gali būti gendantys ir juos reikia greitai suvartoti ar tinkamai laikyti. Švieži sūriai, daržovės, vaisiai – visa tai turi savo laikymo reikalavimus. Jei nesate tikri, kaip laikyti – ieškokite gamintojo kontaktų (turėjote juos užsirašyti, prisimenant?) ir paklauskite.
Pasidalinkite su draugais. Vienas iš geriausių dalykų po festivalio – pakviesti draugus ir surengti degustacijų vakarą. Papasakokite jiems istorijas apie kiekvieną produktą, parodykite nuotraukas, pasidalinkite patirtimis. Tai ne tik malonu, bet ir pratęsia festivalio jausmą.
Eksperimentuokite virtuvėje. Tie produktai, kuriuos nusipirkote, dažnai yra kitokio skonio nei įprastai perkate. Bandykite juos naudoti naujais būdais. Senovinės veislės pomidorai gali būti per gražūs paprastam padažui – gal geriau juos suvalgyti šviežius su šiek tiek druskos? Tas keistas sūris, kurio niekada anksčiau nebandėte – gal jis puikiai dera su tuo medumi, kurį taip pat nusipirkote?
Užmegzkite ryšius. Jei tikrai pamėgote kurio nors gamintojo produktus, susisiekite su jais. Daugelis mažų gamintojų mielai bendrauja su savo klientais tiesiogiai, siūlo specialius pasiūlymus ar net pristatymą. Aš dabar turiu kelis „savo” gamintojus, pas kuriuos perku reguliariai, ir tai visiškai pakeitė mano požiūrį į maistą.
Kai festivalis tampa gyvenimo būdu, o ne tik savaitgalio pramoga
Žinot, kas įdomiausia? Po kelių tokių festivalių jūs pradėsite žiūrėti į maistą ir aplinką visiškai kitaip. Pradėsite skaityti etiketes parduotuvėse ir galvoti „o kodėl aš turėčiau pirkti šitą, kai žinau, kur gauti tikrą dalyką?” Pradėsite domėtis, iš kur ateina jūsų maistas, kaip jis auginamas, kas jį gamina.
Ir tai nėra kažkoks snobizmas ar elitizmas. Tai tiesiog supratimas, kad maistas – tai daugiau nei tik kalorijų šaltinis. Tai ryšys su žeme, su žmonėmis, su tradicijomis. Kai perkate sūrį iš žmogaus, kurį pažįstate, kuris papasakojo jums apie savo karvių ganyklas ir senovinius receptus – tai visiškai kita patirtis nei paimti plastikinį pakelį nuo lentynos.
Festivaliai taip pat moko vertinti sezoną. Pradėsite laukti pavasario braškių, vasaros pomidorų, rudens obuolių ne todėl, kad taip „madinga”, o todėl, kad žinote, jog tada jie skaniausiai. Ir kai valgysite tą pirmą pavasario braškę, kuri tikrai kvepės braške, o ne vandeniu, suprasite, apie ką aš kalbu.
Dar vienas dalykas – šie festivaliai dažnai įkvepia žmones pradėti savo projektus. Gal nuspręsite užsiauginti daržovių savo darže? Ar išbandyti fermentuoti daržoves? Ar gal net pradėti kokį nors mažą verslą? Aš pažįstu žmonių, kurie po festivalio apsilankymo nusprendė radikaliai pakeisti savo gyvenimą – palikti biuro darbą ir pradėti auginti uogas ar kepti duoną. Ne visi turi eiti taip toli, žinoma, bet tas įkvėpimas tikrai užkrečia.
Ir galiausiai – bendruomenė. Kai pradėsite reguliariai lankyti tokius renginius, sutiksite tuos pačius žmones – ir gamintojus, ir kitus lankytojus. Susiformuoja tokia neformali bendruomenė žmonių, kuriems rūpi panašūs dalykai. Tai gali tapti ne tik maisto šaltiniu, bet ir draugysčių, bendrų projektų, įdomių pokalbių vieta.
Taigi, planuodami savo savaitgalį miško ir sodo daržo festivalyje, nepamirškite, kad tai gali būti ne tik vienkartinė pramoga. Tai gali būti pradžia kažko didesnio – naujo požiūrio į maistą, gamtą, bendruomenę ir net į save patį. Pasiimkite patogius batus, termosą, atvirą širdį ir smalsumą. Likusį padarys pats festivalis, žmonės, kuriuos sutiksite, ir skoniai, kuriuos atrasite. O kai grįšite namo su pilna kuprine ir galva pilna įspūdžių, jau pradėsite planuoti kitą kelionę. Nes vieno festivalio tikrai neužteks – tai garantuoju!
