Į Braziliją – susitikti su savimi…

Autorius: Aušra Žvinakevičiūtė , 2009, Gruodžio 27d.

Ne vienas tautietis yra girdėjęs apie Brazilijoje, Abadžanijos miestelyje, įsikūrusį gydymo centrą ir jame be vaistų ar kitų tradicinės medicinos priemonių žmones gydantį stebukladarį, mediumą, hilerį Joao Teixeirą de Farią arba Johną nuo Dievo (John of God). O kai kurie ir lankęsi pas Joao. Tarp jų – ir alytiškė muzikos mokytoja Rasa Urbonienė.

Pas Joao žmonės plūsta iš viso pasaulio su viltimi išgyti nuo sunkiausių ligų. Rasa į Braziliją vyko vedama smalsumo: buvo įdomu pamatyti egzotišką šalį, savo akimis išvysti tą vietą, kur vyksta stebuklai. Tiesa, alytiškė turėjo ir labai konkretų tikslą. Susidomėjusi kristalų terapija, tikėjosi ne tik pagausinti žinias, bet ir šio braziliško turto parsivežti namo.

Į Abadžaniją žmonių, sergančių sunkių formų vėžiu ir turinčių fizinių negalių ar kitų rimtų sveikatos problemų, grupę lydėjo gidas Olegas, nebe pirmi metai į Braziliją išsileidžiantis su lietuviais.

Stebuklai tiesiog tvyro ore

J.Teixeira de Faria teigia, kad žmones gydo ne jis. Jis tėra Dievo pasiuntinys, per kurį dvasios padeda išgydyti kiekvieną pas jį atėjusį žmogų. Johnas nuo Dievo už gydymą pinigų neima.

Abadžanijos gydymo centre priimami įvairių tikėjimų žmonės, jame juntama pagarba bet kuriai pasaulio religijai, o Joao ir jo padėjėjai – mediumai – savo misiją grindžia katalikų tikėjimu. Tai liudija ir centro pavadinimas „Casa de Dom Inacio de Lojola” – Romos katalikų bažnyčios Jėzuitų ordino įkūrėjo Ignaco Lojolos namai.

„Atvažiavusi į Abadžaniją pajutau, jog vieta ypatinga. Jau pirmą dieną pastebėjau, kad kvapus užuodžiu kitaip, neįprastai – ryškiau, stipriau, jeigu taip galima pasakyti, – turtingiau. Ir mintys virsta tikrove tuoj pat, vos pagalvojus. Pavyzdžiui, kaip ir daugelis moterų, paniškai bijau vabalų. Tik spėdavau apie tai pagalvoti, jie neduodavo man ramybės. Kai tik pasakiau sau, kad nebenoriu daugiau vabalų matyti, jie tarsi dingo nuo mano kelio. Supranti, kad vyksta kažkokie procesai, kurių negali paaiškinti“, – atsimena R.Urbonienė.

Kai Rasa nuskrido į Braziliją rugpjūčio mėnesį, ten buvo žiemos pabaiga. Medžiai, krūmai be lapų, apvytę, padžiūvę, užtat juos puošiantys didžiuliai žiedai atrodė dar įspūdingiau. Dieną oras įkaisdavo iki 30 laipsnių Celsijaus ir daugiau. Buvo galima pamatyti ir džiungles su nepakartojama augalija bei gyvūnija: papūgomis, beždžionėmis, driežais. Kelias per džiungles (jos sukultūrintos) vedė į šventus krioklius, kurie taip pat yra gydymo dalis.

Aplankydavo abejonės

Kad būtų išvengta chaoso, „Casa” centre lankytojai turi laikytis tam tikrų taisyklių. Rasa sako nebuvusi gerai į jas įsigilinusi, todėl keletą kartų netyčiomis jas pažeidė. Tačiau „netinkami“ jos veiksmai leido išgyventi ypatingų potyrių. Pavyzdžiui, Rasa nuėjo į salę, į kurią nedera eiti ką tik atvykusiems be Joao leidimo. Negana, kad pati ten nuėjo, drauge nusivedė ir mažąjį kelionės draugą, kuris paprastai yra labai gyvas ir triukšmingas. Vaiko mamos nuostabai, berniukas visą valandą išsėdėjo visiškai ramus. „Supratau, kad ne tik aš ypatingai jaučiuosi, pasikeitė ir vaikas, kuris dar nesugeba sąmoningai kontroliuoti savo elgesio“, – pasakoja R.Urbonienė.

Rasa neslepia: Abadžanijoje užplūsdavo įvairūs svarstymai, abejonės. „Gal tave paveikia tai, kad visi aplinkui tiki? Gal iš tikrųjų nieko nepaprasto nevyksta?“ Tačiau netrukus ateidavo ir atsakymas.

Kartą Rasa sėdėjo „Casa” centro kieme, atsišliejusi į koloną, ir užsimerkusi klausėsi iš salės sklindančio portugalų kalba giedamo rožinio. Staiga ji pajuto tą neįprastą būseną, kurią jausdavo priėmime pas Joao. Pagalvojo: „Na, matai, ypatingai gali jaustis bet kur, bet kada, pasirodo, čia Joao niekuo dėtas, juk šiuo metu jo nėra (Johnas nuo Dievo lankytojus priiminėja tik tris dienas per savaitę; kitu laiku centre jo nebūna), prisifantazavai, o iš tikro viskas kur kas paprasčiau.“ Netrukus moteris išgirdo visai šalia pravažiuojantį automobilį. Atsimerkusi pamatė į kiemą įvažiuojantį patį Joao… „Tai buvo tarsi įrodymas“, – šypsosi R.Urbonienė.

Apgaudinėti dešimtmečiais būtų neįmanoma

Norėdami patekti pas Joao, žmonės turi pereiti pasirengimo etapus. Tai ir vidinis apsivalymas meditacijų salėje, ir tam tikrų asmenybės bruožų korekcija. Pavyzdžiui, jeigu žmogaus ego yra labai stiprus, jis nuo Joao „slenksčio“ tiek kartų siunčiamas atgal, kol grįžta nuolankus.

Kiekvienas žmogus pas Joao eina su savo intencijomis – prašymais, klausimais. Jas, užrašytas anglų kalba, mediumas išverčia į portugalų (Joao nekalba angliškai).

Viso apsilankymo Brazilijoje metu – per tris savaites – Rasa nepastebėjo savo bendrakeleivius staigiai, iš esmės pasveikus. Tačiau gerųjų permainų buvo matyti – keitėsi minėto berniuko autisto, nuo narkotikų priklausomo jaunuolio būsena, elgesys.

Operacijos – be vaistų nuo skausmo

Joao savo „pacientams“ atlieka dvejopas operacijas – matomas ir nematomas. Jei hileris paskiria operaciją, žmogus gali rinktis, kokia ji bus – matoma ir nematoma. Jeigu nematoma, žmogus eidavo į tam tikrą patalpą ir jame vykdavo nematomi vidiniai procesai (pasakojama, esą vėliau tokius žmones tiriant ultragarsu vidaus organuose būdavo matomi randai).

Rasa stebėjo matomą, intervencinę operaciją, kurią Joao atliko merginai iš lietuvių grupės. Operaciją matė ir vienas medikas. Merginos kūną Joao prapjovė paprastu skalpeliu, o paskui kūno ertmėje manipuliavo tiesiog pirštais. Pasak R.Urbonienės, jokių priemonių nuo skausmo operuojamajai nebuvo duota, tačiau buvo akivaizdu, kad mergina šio ir nejautė – jos veidas, kūnas nedavė nė menkiausios užuominos apie patiriamus nemalonius pojūčius. Baigęs operaciją, Joao leido šalia esančiam medikui užsiūti žaizdą.

„Ką iš tikrųjų jaučia operuojami ir po operacijos gyjantys žmonės – sunku pasakyti. Tačiau žaizda gyja ne taip, kaip įprastame gyvenime. Pavyzdžiui, gilus pjūvis, užlipdytas pleistru, užsitraukia per dvi dienas be uždegiminių procesų. Tiesa, žmonės sakė, kad gijimo skausmo būna. Parą po operacijos žmogus turi praleisti atsiskyręs nuo visų, kaupdamas jėgas sveikimui. Jį aplanko tik žmonės, atnešantys valgį“, – pasakoja Rasa.

Kaip minėta, Joao už gydymą pinigų neima. Kainuoja tik papildomos gydomosios priemonės, kaip antai pasifloros preparatai, kristalų lovos ir pan. Centre veikiančiose parduotuvėlėse galima įsigyti energetiškai įkrauto vandens, kristalų, kryželių, įvairių šventintų daiktų. Anot Rasos, šių papildomų priemonių kainos nedidelės.

Visiems centro lankytojams kartą per dieną nemokamai patiekiama energetiškai įkrauta vegetariška sriuba, išvirta iš įvairių daržovių, kiek primenanti žirnienę, lietuvei pasirodė labai skani.

Didžiausius stebuklus daro žmogaus tikėjimas?..

Iš kelionės R.Urbonienė grįžo turėdama dar daugiau klausimų nei „vežėsi“ į Braziliją. Pagrindinis – kas gi ten, tolimame krašte, gydo žmones? Į jį Rasa vienareikšmio atsakymo neturi.

„Man nekyla abejonių, kad ta vieta yra ypatinga. Pakylėjimo, paslapties atmosferą itin sustiprina aplinka – įspūdinga gamta, atliekami ritualai, taip pat ir daugybė žmonių, į tą kampelį atvažiavusių su tikėjimu, viltimi pasveikti. Ko gero, teisingai sakoma, kad pačiame žmoguje slypi didžiulės galios. Ir jeigu ypatinga aplinka pažadina, sustiprina tas galias – nuostabu. Kodėl gi ne, jei žmogų išgydo stiprus jo tikėjimas. Sakykim, jeigu įtiki, kad su Joao pagalba tavo kūne nebeliko vėžio, tai organizmas gali dirbti taip, tarytum jame vėžio ir nebūtų. Manau, žmogaus tikėjimas daro didžiausius stebuklus.“

Rasa dalijasi apmąstymais: „Matyt, ne veltui Joao pasirinko tą Žemės vietą, ji tikrai šventa, todėl ir vyksta tokie stebuklai. Bet nuostabiausia, kad būdamas ten, toli, pamatai, kad tuos pačius gamtos turtus turim Lietuvoj. Turbūt rastume ne vieną energetiškai stiprią vietą miškuose pas mus, prie šaltinių, kur gali pailsėti, atgauti ramybę, pasitikėjimą savimi, pasprukti nuo dienos chaoso. Tik dažnai žmonės labiau tiki tuo, kas sunkiau pasiekiama, reikia toli važiuoti, kas atsieina nemažai pinigų.

Jokiu būdu nesakau – nevažiuokite, jums nepadės. Kelionė gali padėti žmogui pamatyti, suvokti, kad ligos, kitokių negandų, nesėkmių priežastys slypi viduje, jame pačiame. Kad ir kaip keista, kartais reikia nukeliauti ganėtinai toli, kad iš tiesų akis į akį susitiktum su savimi, pažintum save“, – kalba R.Urbonienė.

Iš toli tėvynė dar mielesnė

Trys savaitės, praleistos tolimoje šalyje, alytiškei leido iš naujo atrasti gimtąją žemę: būdama Brazilijoje Rasa „pamatė“, kokia jauki, miela, žalia mūsų Lietuva: „Lietuviai neretai ilgisi šilumos, saulės, egzotiški kraštai jiems atrodo kaip rojaus sodai. Taip atrodo, kol esi svečioj šaly trumpam. Ilgiau pagyvenęs pajunti ir beprotiškus karščius, negailestingai svilinančią saulę, patiri liūčių sezoną, kai liūtys it siena užstoja kelią. O Lietuvos gamtoje vyrauja pusiausvyra, harmonija. Žmogus dažnai idealizuoja tai, ko neturi.“

Alytiškė nesutinka su gido Olego nuomone apie lietuvius, išsakyta televizijos laidoje, esą mūsų tautiečius Brazilijoje iškart pažinsi iš nelaimingų, liūdnų veidų be šypsenų. Rasa tvirtina: „Visi atvykusieji pirmomis dienomis Abadžanijoje būna užsidarę, nebendraujantys, gal todėl, kad tai, kas vyksta centre, žmogų sujudina iš vidaus. Ir lietuviai nėra išskirtiniai. Mes visą laiką save peikiame, negerbiame savęs, o štai kitų šalių žmonės Brazilijoje sakydavo, kad lietuviai išsiskiria subtilumu, ramybe, kad mes tuo žavim. Nemanau, kad viena tauta yra kažkuo vertingesnė už kitą, tiesiog kiekviena turim skirtingą charakterį. Ir jų įvairovė reikalinga tam, kad būtų pusiausvyra.“

Kristalų terapija palauks…

O kaip su Rasos kristalais? Taip, jų alytiškė parsivežė nemažai. (Vieną – didelį rožinį kvarcą – kaip Joao išsakytos intencijos išsipildymą. Tiesa, gautą ne iš paties mediumo, o iš viešnagės bičiulio dano rankų.) Tačiau dabar kristalų Rasos namuose vos keli. Daugumą išdovanojo sutiktiems žmonėms.

„Kai grįžau, dėl kristalų terapijos mane apėmė jausmas, kad dar ne dabar… Nors kai su šia intencija ėjau pas Joao, jis ją kaip ir palaimino, sakė „gerai“, – atvirauja Rasa.

Alytiškė dalijo kristalus žmonėms, stokojantiems gyvenimo džiaugsmo, optimizmo, ar šiaip – dėl būsimos laimės, gerovės. Rasos šeima draugiškai pasišaipo – tai kaip bus su jos išsvajota kristalų terapija? Moteris juokais atsikerta: besiimsianti Lietuvos akmenų terapijos.

Man, kelionės įspūdžių klausytojai, ramybe švytinti ir kaip visuomet šiltai besišypsanti Rasa sako: „Kai atsigręžiu atgal, atrodo, kad kristalų terapija jau vyko: dovanodama kristalus žmonėms, tikiuosi, suteikiau jiems šiek tiek džiaugsmo. Ir pati nuo to dovanojimo jausdavausi fantastiškai gerai!

Antai sutikau vieną moterį, kuri pasiguodė, kad vyras susirgo vėžiu. Staiga prisiminiau kosmetinėje turinti dar vieną kristalą. Ištiesiau jį, sakau – imkite, jis – ypatingas, padės. Mačiau, kad su tokiu palinkėjimu žmoguje radosi daugiau tikėjimo, blykstelėjo džiaugsmas, kad įvyks kas nors gero. Juk ir paprastas geras žodis turi didžiulę galią. Tik reikia jį ištarti. Nuoširdžiai.“

 

C-Alytaus-naujienos-spalvotas.jpg



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.