Majoto sala (1): Prancūzijos užjūris, kuriame vertinamas moterų apkūnumas

Autorius: Astra Petkūnaitė | kelioniumanija.lt , 2014, Liepos 08d.

Kai jūs skaitysite šį interviu, Birutė bus pakeliui į Lietuvą arba jau namuose. Prieš pusę metų mergina metė mėgstamą darbą, atsisakė patinkančios veiklos ir išvyko į Majotą, salą Indijos vandenyne, netoli Afrikos krantų (tarp Mozambiko ir Madagaskaro). Nuostabios gamtos kampelyje Birutė mokėsi prancūzų kalbos, tapo konditere, patyrė begalę pirmų kartų ir jau laukia, kur gyvenimas ją nuneš toliau.

 

Papasakok, kaip atsidūrei Majote?
Prieš atvykdama čia turėjau daug veiklų. Baigusi mokyklą įstojau į svajonių universitetą. Po bakalauro studijų pradėjau dirbti ir tęsiau magistro studijas. Mėgiamas ir geras darbas, intensyvus miestietiškas gyvenimas, muzikos ir šokių pamokos, savanorystė – viskas, ko norėjau, tęsėsi penkerius metus. Sakoma, kad darbą reikia keisti kas 3-5 metus. 
Tai štai ir pajutau, kad trokštu kažko naujo, kažko daugiau, kad man reikia pertraukos. Norėjau pakeisti aplinką, įgyvendinti svajones – keliauti, pagyventi svetur, išmokti prancūzų kalbą. Ir gyvenimas atsiuntė progą. Viską apsvarsčiusi ir nusprendusi atversti naują gyvenimo puslapį išvykau į Majotą, nors prieš tai apie jį nieko nežinojau. 

Važiavau atvira ir pasitikinčia širdimi. Ir išties radau daug daugiau, nei tikėjausi. Gyvenau prancūzų šeimoje: mes keturi ir šuo. Išvykau gruodžio pabaigoje – iš lietuviškos žiemos į nesibaigiančią tropikų vasarą.

 

Atvykai čia pusmečiui. Kokie buvo tavo planai šioje saloje? Ar jie pasikeitė čia būnant?
Pradžioje tikėjausi dirbti edukacijos srityje su vaikais, mokyti juos anglų kalbos, tačiau atvykau per vėlai – mokslo metų viduryje, tad darbo neradau. Supratau, kaip reikia sustoti ir pažvelgti kaip ir kuo gyvenu, ką noriu veikti toliau. Buvau įpratusi intensyviai dirbti, tad visą laiką atostogauti negalėjau. 

Kadangi Majote susirasti darbą nelengva, džiaugiausi gavusi padavėjos darbą kinų restorane. Buvo nelengva, bet išmokau daug. Paskui šią profesiją pakeičiau į konditerės, nes labai mėgstu gaminti desertus. (Juokiasi.) Dariau tiramisu ir „panna cotta“ taurelėse, kepiau šokoladinius keksiukus su prancūzų mėgiamu „creme anglaise“. Ir man tai teikė daug džiaugsmo!

 

1majotas-Baltojo-smelio-sala.jpg 

Baltojo smėlio sala ir kylantys paukščiai 

Kuo, be darbo, tavo dienos buvo užimtos šioje saloje?
Pirmos dienos Majote buvo ypatingos. Kiekviena diena dovanodavo kažką naujo. Tai buvo atostogos, nauji patyrimai, aplinkos stebėjimas ir pažinimas, prisitaikymas prie karščio, vietinio gyvenimo ritmo, kalbos, žmonių ir jų įpročių, garsų ir t.t.
Labai mėgstu rytus. Saloje jie būna gaivūs, saulėti ir gerai nuteikiantys. Man patikdavo laiką leisti verandoje: pusryčiauti, mokytis kalbos, rašyti laiškus ir t.t. Kalbos mokiausi ne tik iš knygų, bet ir bendraudama. Pradžioje eidavau į mokyklą, mokydavausi kartu su vaikais, padėdavau mokytojams. Paskui mieliau mokiausi savarankiškai. 

Turėjau laiko pamuzikuoti, nes nusivežiau ten savo instrumentą – fleitą. Kartą per savaitę eidavau į choro repeticijas, o sekmadieniais giedodavau ir kartais grodavau Mišiose. Majote taip pat daug paplūdimių, tačiau visi toliau nuo sostinės, taigi kelionė iki artimiausio paplūdimio vingiuotais ir kalnuotais keliais trunka apie valandą.

 

Majotas tapo ir tavo pirmųjų kartų šalimi. Papasakok apie juos.
Taip! Ne vieną dalyką čia patyriau pirmą kartą gyvenime. Čia nardžiau ir stebėjau jūrų vėžlius, spalvingas žuvis, koralus. Pradėjau nardyti su įranga ir išsilaikiau pirmą lygį. Du kartus nardžiau naktį, kai žuvys miega, o išlenda moliuskai ir krevetės. Maudžiausi su delfinais ir didžiosiomis manta rajomis, kurios čia atplaukia maitintis.

Taip pat mokiausi vairuoti motorolerį, kuris čia yra bene populiariausia transporto priemonė. Prancūzams gurmanams gaminau šaltą daržovių sriubą, silkę su svogūnais ir morkomis, bulvinius blynus, kugelį, įvairius pyragus iš lietuviško valgiaraščio. 

 

1majotas-bananai.jpg 

Bananai, citrinos, mandarinai, papajos, avokadai…

 

Kokie tavo sutikti vietiniai žmonės?

Šis kraštas musulmoniškas, todėl tai pirmiausia ir krenta į akis. Mečetės šauksmas skamba ir kviečia melstis 5 kartus per dieną. Penktadienis yra šventa diena, kuomet galima išvysti minias vyrų, vilkinčių ilgus baltus drabužius bei mūvinčius kepuraites.
O tradicinis moterų kostiumas vadinamas saluva. Tai ilga susiūta skara, tarsi platus maišas, kurį jos, jei darbuojasi namuose, per liemenį susiriša mazgu, o jei eina į viešumą – susiriša virš krūtinės. Moterys taip pat skaromis dengia galvas, o veidus būna išsitepusios balta arba geltona kauke iš molio – taip saugosi saulės. Yra ir besirengiančių europietiškai, bet man daug gražiau matyti vietines madas. (Šypsosi.) 
Moterys čia augina vaikus, o gal jie patys save augina, pina kasytes mergaitėms ir vienos kitoms, skalbia drabužius purvinam upelių vandenyje, kur taip pat maudosi vaikai. Drabužiai džiovinami tiesiog ant tvorų, stogų, automobilių ar pievoje. 
Dar moteris galima pamatyti prekiaujančias daržovėmis, vaisiais ar kiaušiniais. O prekiavimas – tai gulėjimas šalia prekių. Čia tikra gulinėjimo kultūra. (Juokiasi.) Labai retai pamatysi žmones kažkur bėgančius ar skubančius, jie tiesiog yra visiškai „atsipūtę“. Kitaip tariant – darbas jiems nelimpa, todėl dėl nejudrumo ir riebaus maisto dauguma moterų yra labai stambios. Girdėjau kalbant, kad prieš merginai ištekant ji visą mėnesį laikoma namuose, jai neleidžiama judėti, ji maitinama riebiai bei saldžiai ir masažuojama.

Dauguma gyventojų šioje saloje yra vaikai, kurie visai neturi paauglystės, mat mergaitės tampa mamomis jau nuo 13 metų… Apie vietinius daug pasako ir jų aplinka: šiukšlės, apgriuvę šiferio namai, palaidi gyvūnai (šunys, katės, ožkos, vištos). Žodžiu – betvarkė. Gyvendami nuostabios gamtos apsuptyje, vietiniai jos nevertina, dauguma net prie jūros nenueina…

 

1majotas-vietines-mados.jpg 

Vietinės mados: kaimynė Lilina su tradiuciniu kostiumu ir kauke, ką tik su pagalbininkėmis man supynusi 78 kasytes

 

Skaitykite antrąją pasakojimo dalį apie egzotiškus žuvies patiekalus, vanilės plantacijas ir povandeninį pasaulį: Majoto sala (2)

Nuotraukos iš asm. archyvo 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Daudiau info: https://a.pgtb.me/X267SkUkraina7Dnuo - 297 Eur (1)