Mozambikas: laukinė gamta, karo istorijos ir kolonijinių laikų stebuklai

Autorius: Alfa.lt , 2011, Kovo 29d.

„Šiuo metu esate „Liūtų palapinėje“, – šypsodamasis sako Robas Janishas. – Mes ją taip vadiname, nes naktį čia praeina liūtai, eidami atsigerti iš upės“.

Grupės vadovas turistus nuramina ir paaiškina, kad pavojus jų gyvybei negresia. Jis pakviečia apsidairyti po stovyklą – penkias palapines, pastatytas tarp medžių.

Mozambikas įsikūręs pietryčių Afrikoje. Šalį kankina jau du dešimtmečius besitęsiantys pilietiniai karai. Nuo 1977 iki 1992 m. per čia vykusius konfliktus buvo nužudyti daugiau nei vienas milijoną žmonių. Neramumai įsiplieskė po to, kai buvusi Portugalijos kolonija išsilaisvino ir kilo kova tarp vietinių žmonių.

Važiuojant į vakarinę šalies dalį, galima pasiekti Beiros miestą-uostą. Pro automobilio langą matyti įprasti Afrikai vaizdai – kelis dešimtmečius čia stovinčios lūšnos, kurių pavėsiuose stovi modernūs motociklai ir vietiniai su mobiliaisiais telefonais. Tačiau šios šalies išskirtinis bruožas – kraštovaizdis. Čia raudoną smėlį ir žvyrą keičia žaliuojantys laukai, o horizonte spindi Indijos vandenynas. Mozambiko pakrantė nuostabi. Tai paaiškina, kodėl turistų srautai į šią šalį vis didėja.

Pirmoji mūsų stotelė Gorongosos nacionalinis parkas. Tai 3755 kvadratinių kilometrų plotas, kuriame gyvena liūtai, drambliai, buivolai ir zebrai. Būtent šioje teritorijoje ir įsiplieskė kruvinas konfliktas. Gyvūnai, kurie nebuvo nužudyti susirėmimų metu, buvo gaudomi ir parduodami užsienio šalims už ginklus, medžiojami mėsai arba tapo brakonierių aukomis. Per karo metus gyvūnų populiacija sumažėjo net 90 procentų.

2004 m. Gorongosos nacionaliniu parku pradėjo rūpintis JAV milijardierius ir filantropas Gregas Carras. 2009 m. jo dėka parkas buvo visiškai sutvarkytas ir atvėrė savo vartus turistams ir svečiams.

Mūsų turistų grupę lydi Robas Janishas. Pietų Afrikoje jis gyvena jau kelis dešimtmečius. Važinėjimasis po nacionalinį parką primena safarį Kenijoje, ar kurioje nors kitoje Afrikos šalyje. Tačiau Robo entuziazmo ir žinių dėka, ši kelionė tampa įspūdinga ir įdomi savo žinių gausa.

Per rytinį pasivaikščiojimą mus lydi Pereira, karo veteranas, nešinas automatu ant peties. Jis sako, kad ginklas būtinas, jei mūsų kelyje pasirodytų kačių šeimos atstovas. Horizonte matome daugybę šernų, šuoliuojančias antilopes. Vaizdas nuostabus.

Vakare važiuodami automobiliu prasilenkiame su mažiausiai 40 dramblių banda, judančia pietų kryptimi.

Po įtemptos dienos malonu atsipalaiduoti komfortiškoje palapinėje, su puodeliu karštos kavos. Kol Robas galvoja apie rytdienos planus, jo žmona Jo mums paruošia vakarienę iš vietinių produktų. Skanaujame ypač sultingus kepsnius su ką tik iškepta duona.

Jau trečią dieną norime pamatyti liūtus, tačiau girdime tik jų riaumojimą naktimis. 2 valandą nakties mano miegą sudrumsčia riaumojimas visai šalia palapinės. Girdžiu kaip liūtai sėlina tiesiai pro mūsų palapinę.

Paliekame nacionalinį parką, nes norime pamatyti visą šalį. Neilgas skrydis lėktuvu ir mes jau Ibo saloje. Čia, kai nuo XVI iki XX a. Mozambiką valdė Portugalija, buvo įsikūrusi kolonijos valdžia ir sutelkti visi jos organai. Saloje juntama senovės prabanga. Pirkliai ir amatininkai nepašykštėjo savo amato ir medžiagų, todėl sukūrė ne vieną įspūdinga vilą ir pastatą. Tačiau po to, kai Mozambikas paskelbė nepriklausomybę, sala tapo vaiduoklių miestu. Gatvėse gausu besijuokiančių vaikų, basakojų žvejų. Girdisi aistringi šūksniai ir futbolo kamuolio spardymo garsai. Įspūdingiausia salos vieta – milžiniškos kapinės. Didžiosios dalies nesuskaičiuojamų antkapių vardus nugairino saulė. Čia taip pat stovėjo galingi gynybiniai fortai. Pavyzdžiui „De Sao Joao“ fortas dabar yra paverstas vietinių amatininkų dirbtuvėmis. Ibo sala yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Nepaisant to, kas įvyko Mozambike nuo septintojo dešimtmečio, tačiau Portugalijos šešėlis čia vis dar juntamas. Mozambiko sostinė Maputu iki 1976 m. buvo pavadinta Portugalijos keliautojo Laurenco Marqueso vardu. Maputu centrinę geležinkelio stotį suprojektavo žymusis Gustavas Eiffelis. Sostinėje apstu namų puoštų portugališko stiliaus mozaikomis. Šaligatviai čia primena Porto miestą.

Mozambiko sostinės Maputu gyvenimo ritmas patvirtina faktą, kad šalis po truputį atsigauna. Centriniame turguje vietiniai ir svečiai gali įsigyti šviežios žuvies bei kitokių gėrybių. Gatvėse tvyro maloni atmosfera. Per pietus ir vakare čia visi geria kavą.

Būtent Mozambiko sostinėje baigiame savo kelionę. Apibendrinant tikrai verta pasakyti, kad šalis graži ir turistai čia laukiami. Afrika keičiasi, tad priimkime ją.

Alfa.lt-logo1-1.gif



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.