Pusmetis Afrikoje (4). „Nuturistinta“ Kenija, Mozambiko bekelės ir vergų sostinė Zanzibaras

Autorius: Interviu parengė D.Zaveckienė , 2013, Gegužės 29d.
Kartais, ypatingai po kokių nors švenčių, ima ir išsprūsta žodžiai: „mes, va, maistą išmetam, o Afrikoje vaikai badauja“. Tačiau šis stereotipas yra pernelyg suabsoliutintas. Apsilankius kai kuriose Afrikos šalyse galima išvysti visai kitokį vaizdą. Apie „nuturistintas“ Juodojo žemyno šalis ir tarptautinės pagalbos išlepintus žmones pasakoja Jūratė Jucikaitė, Afrikoje gyvenusi ir keliavusi pusę metų. 
Taip pat skaitykite ankstesnes pasakojimo dalis:
Kuri iš aplankytų šalių paliko didžiausią įspūdį ir kodėl? Ar norėtum ten dar sugrįžti ar ilgėliau pagyventi? 
Sunku pasakyti, nes kiekvienoje šalyje turėjau vis kitokią patirtį, tačiau didžiausi laurai atitektų greičiausiai Ugandai. Vis dėl to, ten juk daugiausiai praleidau laiko, daugiausiai pamačiau, susipažinau su žmonėmis ir jų gyvenimu. 

Taip pat prie mėgstamiausių priskirčiau ir Keniją – tai be galo graži šalis. O laukinės gamtos įvairovė sužavėtų kiekvieną. Kenija gali pasigirti tiek laukiniais gyvūnais nacionaliniuose parkuose, kuriuose knibždėte knibžda gyvybė, tiek nuostabiu kraštovaizdžiu – pasirinkimas nuo dykumos iki tropinių džiunglių. Tačiau abejoju, ar norėčiau ilgiau ten gyventi. Nuvažiuoti, pamatyti – tikrai taip, tačiau labai gaila, bet šalis yra stipriai „nuturistinta“, daugelyje vietų nėra likę nuoširdumo, o tik piniginiai santykiai. Turistas čia suprantamas kaip pinigų maišas. Žinoma, nuvažiavus į atokius kaimus, situacija kiek pagerėja.

 

kelione-masajai.jpg 

Masajai, Kenija 

 

Papasakok daugiau apie Afrikos gamtos grožybes.
Afrikos gamta įspūdinga. Rytų Afrikoje nacionaliniuose parkuose apstu laukinių gyvūnų – nuo mažiausių paukštelių iki plėšriųjų žvėrių – liūtų, leopardų, gepardų. Tiesa, norėčiau sugriauti mitą, kad Afrikoje nesaugu, nes laukiniai žvėrys laksto gatvėmis ir ėda žmones. Tikrai nei liūtai, nei krokodilai nebėgioja gatvėmis. Gyvūnai yra užtverti ir saugomi nacionaliniuose parkuose. Tiesa, per gatvę gali perbėgti žirafa, zebras ar net dramblys nuo miesto nutolusiose vietovėse. 

Taip pat yra nemažai gyvačių. Man pasisekė net 4 kartus pamatyti gyvates ne nacionaliniuose parkuose – vieną kobrą prie namų Ugandoje, pora kartų žaliąją mambą Tanzanijoje ir kitą Malavyje, tačiau jos pavadinimo nepavyko išsiaiškinti. Vėlgi, galėčiau pasakyti, jog kad ir kaip bijotum gyvačių, jos tavęs labiau bijo ir tik pajutusios pavojų (t.y. žmogų) skuba pasitraukti kuo toliau.

 

kelione-kenija2.jpg 

Kenija 

 

Ar gražiausiuose gamtos kampeliuose nesijaučia turistų antplūdžio?

Deja, Afrikos populiariausieji nacionaliniai parkai yra labai intensyviai lankomi turistų ir kartais jaučiasi, jog yra daugiau turistų nei žvėrių. Sezono metu Kenijos ir Tanzanijos nacionaliniuose parkuose susidaro safario mašinų kamščiai. Žinoma, turistai lieka nepatenkinti, jog liūtų medžioklę matė ne vieni, o drauge dar su 30 safario mašinų, tačiau iškyla ir rimtesnių problemų nei šios. Aplink stovyklavietes yra deginami ir taip naikinami miškai (kaip kitaip maistą gamins ar vandenį šildys), safario mašinos nesilaiko taisyklių ir dažnai išsuka iš kelių taip ardydamos savaną.

 

Ar teko užsukti į Afrikos paplūdimius? Kokie jie?

Teko. Net neabejodama galiu pasakyti, jog geriausi paplūdimiai yra Zanzibare. Tiek Kenijoje, tiek Mozambike nemažai laiko praleidau pakrantėse, kurios išties gražios, atrodo, jog egzotikos daugiau ir būti negali, tačiau atvykusi į Zanzibarą, supratau, kad klydau. Čia paplūdimiai tarsi tose atvirutėse iš egzotiškų kraštų – kokosų palmės, nulinkusios į turkio spalvos skaidrų vandenį, smėlis, baltesnis nei popierius. Geriausiuose paplūdimiuose nematyti jokių pastatų ar viešbučių, tik palmių parkelis, vanduo ir smėlis. Būtent toks ir yra Zanzibaras – rojus.

 

 kelione-zanzibaras.jpg 

Zanzibaro pakrantė

O kodėl Zanzibaras vadinamas vergų sostine? 
Vergijos laikotarpiu Zanzibaras buvo pagrindinis ir didžiausias vergų turgus Afrikoje. Į Zanzibarą plaukdavo užsieniečiai ir šimtais pirkdavo iš daugelio Afrikos šalių atvežtus vergus. Įdomiausia tai, jog vietiniai Zanzibaro gyventojai savo praeitimi labai didžiuojasi (Fredis Merkuris irgi yra kilęs iš Zanzibaro, bet vietiniai arba nežino, arba jiems nerūpi, bet va, kad buvo vergų sostinė, kiekvienas nuolat akcentuoja). 

Teko pabendrauti ne su vienu vietiniu zanzibariečiu, kurie su pasididžiavimu pasakoja, kokie jie buvo svarbūs ir turtingi, visi pas juos važiuodavo, visiems rūpėjo, visada  atveždavo nematytų prekių. O dabar, tik turistai plaukia gražiuose paplūdimiuose pagulėti, tačiau vietiniai jiems mažiausiai rūpi. Dauguma vietos gyventojų neturi jokio darbo, vyrauja baisus skurdas, vyrai pasineria į alkoholio liūną.

Aplankei nemažai Afrikos šalių, ar buvo tokia, kuri visai nepatiko? 
Mano aplankytų Afrikos šalių sąraše nėra tokios, į kurią nerekomenduočiau vykti kietiems. Žinoma, kiekvienas turi skirtingą patirtį ir skirtingą nuomonę. Man mažiausiai patiko Tanzanija, parsivežiau blogiausius įspūdžius būtent iš ten. Nors vėlgi, šalies gamta yra nuostabi, čia yra vieni geriausių nacionalinių parkų ir taip pat nuostabios pakrantės. Dėl šių dalykų verta važiuoti, galbūt grįžčiau ir aš. Tačiau man nepatiko Tanzanijos žmonės. Visi vertina tik pinigus, pasitaikius galimybei stengiasi paimti daugiau pinigų, ne ten nuvežti, suteikti klaidingą informaciją, žodžiu, vienaip ar kitaip apgauti. Gatvėse niekas nuoširdžiai neatsakys, kelio neparodys, greičiau už kampo nuves ir apiplėš. Nesvarbu, ar tai būtų taksi vairuotojas, ar netgi policija. 

Šalia Tanzanijos dar pora žodžių tarčiau ir apie Mozambiką – nebuvo labai jau mėgiama šalis dėl vienos priežasties. Be galo, be proto sunku keliauti, nes nėra vietinio transporto beveik visoje šalyje (išskyrus labiausiai turistinę pietinę dalį). Vienintelis susisiekimo būdas – krovininiai sunkvežimiai, kuriais teko važiuoti tūkstančius kilometrų, kelionės trukdavo nuo kelių iki kelių dešimčių valandų. Tokios košmariškos kelionės apkartina šalies grožį ir kitiems keliautojams. Tad besiruošiantiems į Mozambiką siūlyčiau rimtai pamąstyti, ar tikrai verta. 

 

kelione-malavis.jpg 

Malavis

 

Minėjai, jog Malavis yra Europos pagadinta šalis. Kodėl?
Gal kiek ir drąsiai pasakyta frazė, tačiau man pabuvus čia dvi savaites ir pervažiavus šalį nuo šiaurės iki pietų, susiformavo tokia nuomonė. Pagal statistinius duomenis, Malavis yra viena neturtingiausių Afrikos šalių, tačiau nuvažiavus teko pamatyti, kiek jie tarptautinės pagalbos gauna iš vakariečių, kiek organizacijų yra prikurta ir išvis, kiek tarptautinių savanorių ar savanorystės organizatorių. 
Vietiniai didžiuojasi, kad jiems patiems dirbti nereikia, nes jie viską ir taip gauna  už gražias akis, nei jiems dirbti reikia, nei stengtis. Vaikai nuo mažumėlės net ir giliausiuose kaimuose yra įpratę prašyti pinigų. Apskritai Malavyje labai jautėsi požiūris į baltąjį kaip į pinigų maišą (toks požiūris ne tik Malavyje, bet ir kitose Afrikos šalyse, ypač turistiniuose regionuose, tačiau Malavyje buvo „virš visko“). 

Teko aplankyti vietinę mokyklą, ligoninę. Viskas buvo puikiausiai įrengta, net nepanašu, jog reikia kokios pagalbos, tačiau vien tik mokykla pradėjo prašyti pinigų pastatų statyboms ir kitoms įvairioms reikmėms – apie 30 tūkst. JAV dolerių. Niekur tokių dalykų nebuvau mačiusi. Kiek buvau susidūrusi, kitose mokyklose irgi prašydavo pagalbos, tačiau ten paprastai prašydavo paremti knygomis, nupirkti kanceliarinių priemonių, o čia, Malavyje, iškart tūkstančiais dolerių prašė. Buvau pakraupusi. Mano nuomone, tarptautinė pagalba pernelyg „išlepino“ vietinius.

Ar buvo šalis, kurioje jauteisi itin nesaugiai? Ar apskritai Afrikoje galima jaustis saugiam? 
Saugumas Afrikoje, manau, labai priklauso nuo pačių keliautojų. Žinoma, aš galiu kalbėti tik apie Rytų Afriką ir šiek tiek apie pietinius regionus, bet  tik ne apie vakarus, kur situacija tikrai kita. Trumpai ir aiškiai – Rytų Afrikoje saugu. Nevyksta jokie karai, ginkluoti konfliktai, nėra ko bijoti. Regionuose, kuriuose gausiai nesilanko turistai, žmonės yra labai dievobaimingi, labai paslaugūs ir nuoširdūs, mandagiam svetimšaliui tikrai bloga nedarytų. 

Turistų numindžiotose žemėse galioja sveiko proto taisyklės – nesipuikuoti brangiais papuošalais, fotoaparatais, kameromis; vengti vaikščioti sutemus ir visada dėvėti konservatyvius rūbus. Mano nuomone, svarbiausia yra tinkamai apsirengti, ypač keliaujančioms merginoms. Kiekvienai merginai saugumą Afrikoje garantuos konservatyvūs rūbai (jeigu ne garantuos, tai bent jau tikrai pagerins situaciją). Svarbiausia aprangos dalis – ilgas sijonas, tik, šiukštu, ne šortai ar aptemtos kelnės, tokius rūbus išvis reiktų palikti Europoje. Keliaudama kartais stebėdavausi, kiek kitos turistės sulaukia užgauliojimų ir patyčių vien dėl savo aprangos, tačiau nieko kaltinti nereiktų – reikia pasidomėti prieš išvykstant.

 

kelione-zambija1.jpg

Zambija 

 

Nuotraukos iš asmeninio Jūratės Jucikaitės archyvo

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.