Lietuvių pora po pasaulį keliauja ieškodama lobių

Autorius: Astra Petkūnaitė | kelioniumanija.lt , 2014, Gegužės 15d.
Kai susipažinau su Ingrida, apie „Geocaching'ą“ buvau girdėjusi tik keletą kartų, tad per daug nesigilinau, kas tai yra. Tačiau ši mergina apie lobių ieškojimą pasakojo tokiomis degančiomis akimis, jog norom nenorom užsikrėčiau. Ir leidausi su ja į pirmąją savo lobio paiešką.
Mes susipažinome Tailande, tad pirmasis mano lobis buvo Koh Chango saloje. Ryte į kuprines susidėjome pietų dėžutes, vandens butelius ir fotoaparatus. Laimei, pasitaikė ne tokia karšta diena, vos apie 30 laipsnių šilumos. Antraip nueiti 20 kilometrų butų buvę ne pramoga, o vargas.

Pirmasis mano lobis buvo paslėptas sudužusiame dviviečiame lėktuve, iki kurio ėjome pajūriu, bridome per kanalą, tekantį į jūrą, išmaišėme džiungles, išbraidėme balas. Iki tol neįsivaizdavau, kokius lobius slepia žmonės, kur jų reikia ieškoti, ką daryti radus ir koks viso šito žaidimo tikslas. Dabar ne tik žinau, bet jau ir spėjau įtraukti savo šeimą į lobių paieškas, kurios tampa linksmais nuotykiais ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Sėkmingai radusios pirmąjį mano ir kelišimtąjį Ingridos lobį, susėdome pakalbėti apie šios jos aistros pradžią. Apie tai, kaip ji su savo draugu atostogas planuoja ne pagal draugų rekomendacijas ar kelionių agentūrų siūlymus, o pagal tai, kur įdomiau ieškoti lobių.  

 

4lobiu-paieskos1.JPG 

Ingrida, ar pameni, kada įsitraukei į šį žaidimą ir pradėjai ieškoti paslėptų lobių?

Mano pirmasis kartas buvo tuomet, kai susipažinau su savo dabartiniu draugu ir atvažiavau į Vilnių. Kartą jis pasiūlė važiuoti su jo draugu į mišką, o buvo naktis… (Juokiasi.) Bet tuomet dar buvo mūsų draugystės pradžia, tad gerai nepažinojau nei savo draugo, nei jo draugų. Tačiau nebūčiau aš avantiūristė, jei nesutikčiau (Kvatoja.) Tai buvo prieš pusantrų metų. Tuomet važiavome ieškoti kažko, ko patys nelabai supratome, nes visi buvome tik pradedantieji. Tad pirmąjį savo lobį radome miške po kelmu. Ta buvo mažytė plastikinė dėžutė, pilna popieriukų. Nejaugi tik tiek? Čia ir yra lobis? Tokie buvo mūsų klausimai, nes nusivylėme neradę įsivaizduoto lobio. Tačiau vėliau mes „užsikabinome“, nes lobių ieškoti labai smagu. Kiekviena vieta skirtinga, kiekvienas lobis reikalauja vis kitų tavo įgūdžių bei žinių. Galų gale, jei eini lobio ieškoti be nuotaikos, ji netrukus atsiranda, nes pabunda smalsumas.  

Jei lobis nėra lobis, koks šio žaidimo tikslas?

Esame kompiuterinių technologijų karta, daug prasėdinti prie kompiuterio, o ieškodamas lobio prisilieti prie gamtos. Man tai yra atgaiva, nes tuo pačiu ir pasportuoju. Be to, lobis neturi būti aukso vertės. Pats didžiausias ir brangiausias lobis yra atsiminimai. Reikia nepamiršti, kad tai yra laisvalaikio pramoga, per kurią galbūt sužinosi daugiau, nei naršydamas internete. Bent jau pamatysi savo akimis, nes straipsniai ar filmai to neperteiks. Prisiminkime, juk mūsų tėvai žaisdavo „sykretus“, po stikliuku slėpdavo saldainių popieriukus ir buvo labai patenkinti, nors žaidimas atrodė betikslis. (Šypsosi.)

Kiek lobių esate iš viso radę?

Kartu su draugu esame radę apie septynis šimtus lobių visame pasaulyje. (Šypsosi.) Lobių ieškojome Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje, Maltoje, Austrijoje, Italijoje, Kambodžoje, Tailande ir Didžiojoje Britanijoje. Visos vietos skirtingos, tad niekada nežinai, ko tikėtis.  

Tad jūs, du pamišę „lobiautojai“, net savo atostogas planuojate pagal tai, kurioje šalyje yra paslėpta daugiausiai lobių, taip?

Taip. (Šypsosi.) Štai norėjome pailsėti prie Viduržemio jūros, galvojome apie Siciliją, Sardiniją, tačiau pamatėme, kad labai nemažai lobių yra Maltoje. Dabar mūsų atostogos tampa kitokios, nes nebegalime nusėdėti vienoje vietoje, tiesiog spirgame iš nekantrumo. (Juokiasi.) Ypatingai būna smagu, kai ieškodami lobio sutinkame kitus „lobiautojus“. Tuomet jie pasidalija savo istorijomis, savo netikėčiausiais ir įdomiausiais radiniais.

 

4lobiu-paieskos2.jpg 

Kuriose šalyse paslėptų lobių buvo smagiausia ir įdomiausia ieškoti?
Labai įdomu buvo ieškoti lobio Kambodžoje ir Maltoje. Pastarojoje šalyje norėdami rasti lobį turėjome net nuomotis specialią nardymo įrangą. Mano draugas buvo priverstas nerti apie tris metrus po uola, kur rado deguonies plyšį, o jame – paslėptą lobį. Vaizdai plaukiant buvo be galo gražūs!

Lietuvoje paslėpti lobiai taip pat yra įspūdingi. Palyginus su kitomis šalimis, esame be galo išradingi tiek kurdami, tiek slėpdami lobius. Slepiami lobiai yra reitinguojami pagal sudėtingumą, todėl, jei Lietuvoje lobis pažymėtas trimis žvaigždutėmis, teks gerokai pasikankinti jo ieškant. (Juokiasi.) Europoje trys žvaigždutės reiškia, kad teks akmenuką pakelti, gal įlipti į medį. O užsieniečiai, kurie atvažiuoja ieškoti lobių į Lietuvą, atsiliepimuose rašo, kad nesitikėjo, jog lietuviai bus tokie išradingi, padarys tokius sudėtingus ir įmantrius lobius. Turbūt įspūdingiausias lobis, rastas Lietuvoje, buvo paslėptas miško viduryje, užvirtusiose pokario šachtose. Reikėjo specialios įrangos, kad nusileistume į 20 metrų gylį. Nors leidomės vasarą, kai lauke buvo 25 laipsniai šilumos, kai nusileidome į apačią, ten buvo kokie 3 laipsniai šalčio, kabėjo varvekliai. Esame apieškoję daug apleistų fabrikų, todėl  dabar, kiekvieną kartą žengdami per slenkstį pasisveikiname, nes dažnai sutinkame ten įsikūrusius benamius. Jie būna labai draugiški, papasakoja savo gyvenimo istorijas, o mes juos pradžiuginame pasidalydami atsineštu maistu. (Šypsosi.)

Kur yra daugiausiai paslėpta lobių? Gal girdėjai ir apie labai netradicines slėpimo vietas?
Daugiausiai lobių yra JAV, nes būtent ten žaidimas ir prasidėjo. Vėliau išplito Europoje, Australijoje, Pietų Azijoje, Afrikoje. Vienas lobis yra ir kosmose. Vienas amerikietis sumokėjo apie 100 tūkst. dolerių, kad jo lobis būtų nugabentas į orbitą. (Šypsosi.)
Bet juk jo neįmanoma rasti!

Jau rado vienas žmogus. (Juokiasi.)

Kaip?!

Turbūt jis pats keliavo kosminiu laivu arba buvo paprašęs astronautų ar techninio personalo, kad pažymėtų lobį. Jį rasti labai lengva, tačiau sudėtingiausia jį pasiekti. O štai Pietų Amerikoje yra giliausias lobis. Ten jis paslėptas urve, į kurį reikia leistis parašiutu.

Žinau, kad būna ir keliaujantys lobiai. Kas tai?

Taip. Kartais lobio viduje yra „Travel bug'ai“ arba „Travel coin'ai“. „Coin'ai“ yra monetos, o „bug'ai“ – metalinės plokštelės, prie kurių žmonės prikabina įvairius žaisliukus ar pakabukus. Jie būna kelių rūšių. Vieni keliauja iš lobio į lobį, kiti gali keliauti į kitą pasaulio kraštą. Kai randi tokį lobį, jį registruoji ir gali pasižiūrėti, kiek jis nukeliavo, iš kur atsirado, kur jau buvo ar kiek laiko keliauja. Tu gali jį pasiimti ir pažymėti, kad jis keliauja su tavimi po visus kitus lobius. Štai Kambodžoje radau „Travel bug'ą“, su juo atvykau į Koh Chango salą, kur radau nukritusį lėktuvą ir galėjau jį ten palikti. Arba galėjau pasiimti. Kitas „Travel bug'as“ gali turėti užduotį. Dažniausiai būna taip, kad jis nori nukeliauti į kitą šalį. Kambodžoje radau „Travel coin'ą“, kurio užduotis – grįžti namo į Vokietiją. Yra net nurodyta tiksli vieta – Vokietijos-Prancūzijos pasienis, vietoje iš aikščių esantis lobis. Jį pasiėmiau į Lietuvą, nes iš čia jam bus lengviau grįžti namo.

Kurį iš lobių buvo sunkiausia rasti?

Kartą buvo užšifruotas tekstas, aprašantis lobį. Niekaip nesupratau šrifto, tad paprašiau pagalbos draugo programuotojo. Jis uždavinį sprendė pusantro mėnesio. Būna taip, kad prašau pagalbos kitų „lobiautojų“. Neprašau atsakymo, o tik užuominos ar patarimo. Tiesa, Vilniaus knygų mugėje nusipirkome jau keletą knygų apie šifravimo būdus. (Juokiasi.)

 

4lobiu-paieskos3.jpg 

Tačiau šiame žaidime galima ne tik ieškoti lobių, bet ir juos slėpti. Kiek jūs esate jų paslėpę?

Esame paslėpę 15 lobių. Keli yra Vilniuje, kiti – Žemaitijoje. Galvojame ateity paslėpti dar daugiau. Buvo labai smagu, kad pirmąjį mūsų lobį rado ne lietuviai, o latviai.

Kokios pagrindinės lobio slėpimo taisyklės?

Pagrindinė taisyklė, kad tavo lobis lengvai nesimatytų, kad apie jį žinotų tik tie žmonės, kurie žaidžia, o ne tie, kurie visiškai nieko nenutuokia apie lobius. Jie gali jį palaikyti šiukšle ir išmesti. Pavyzdžiui, kartą vienas lobis buvo palaikytas bomba. (Juokiasi.) Taip pat, lobiai negali būti arčiau vienas kito nei 150 metrų. Tokia taisyklė sukurta dėl GPS aparato, nes jis gali neužfiksuoti lobio arba suklaidinti ieškotoją.

Tiek ieškant, tiek slepiant lobius, svarbiausia, kad nepamatytų kiti žmonės. Kodėl?

Nes tuomet jie pradeda smalsauti, ko tu čia vaikštai pirmyn atgal. Mums taip buvo Latvijoje. Vaikščiojome pirmyn atgal, laukėme, kada sumažės žmonių, o prie mūsų priėjo policininkas. Pradėjo klausinėti, ko čia laukiame, ką čia darome, kodėl telefonas rankose. Lietuvoje pareigūnams irgi buvo kilęs įtarimas, kad esame grafitininkai. (Juokiasi.) Netoli policijos pastato mes, pasišviesdami prožektoriais, sukiojomės aplink vieną stulpą. Buvome tamsiai apsirengę ir dar vidury nakties. Pareigūnui paaiškinome, ką žaidžiame, o pasirodo ir jis pats žino šį žaidimą. (Šypsosi.) O kai prie šv. Onos bažnyčios lobio ieškojome, priėjo policininkas ir pasakė, kad ne ten ieškome, kad reikia truputėlį toliau paeiti. Niekada neatspėsi, kas „lobiauja“ (Juokiasi). O štai kai kurie žmonės lobius slepia ten, kur visuomet yra žmonių – savo namuose ar biuruose. Juk yra žmonių, kurie neturi galimybės keliauti, tad pasaulį pasikviečia pas save. Užsieniečiai vėliau atsiliepimuose rašo, kad buvo maloniai nustebinti, nes juos pavaišino arbata, sausainiais ar pyragu. Ir pasakykite man, kad tai nėra pats vertingiausias lobis!

 

4lobiu-paieskos4.jpg 

Nuotraukos iš asmeninio Ingridos archyvo 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.