Kelionė be maršruto, arba trys atradimų mėnesiai kitoje Žemės pusėje

Autorius: Astra Petkūnaitė | kelioniumanija.lt , 2014, Birželio 27d.

Kaskart kalbindama keliautojus, iš jų ko nors mokausi. Šį kartą, klausydama Viltės pasakojimo apie tris mėnesius, praleistus keliaujant po Aziją, ne tik mokiausi, bet ir sėmiausi įkvėpimo. Merginos išgyvenimai ir patirtys padėjo jai rasti save iš naujo ir išmokti gyventi kitaip. Tad visiems, kas paskendo kasdienybėje ir ieško dalelės šviesių minčių, rekomenduoju paskaityti šį interviu.

 

Neseniai grįžai iš tris mėnesius trukusios kelionės, kurios metu keliavai po Australiją, Naująją Zelandiją ir Indonezijos salą Balį. Kaip šios šalys atsirado tavo kelionės planuose?

Apie Australiją ir Naująją Zelandiją svajojau nuo mažų dienų, visiems draugams ir tėvams galvas išūžiau pasakodama, kaip labai noriu viską mesti ir išvažiuoti į tą visai kitą pasaulio kraštą. „Tu amžinai apie tai kalbėsi, jei dabar pat neimsi ir neišvažiuosi“, – buvo frazė, padėjusi man apsispręsti. Tad ėmiau ir išvažiavau.

Susitariau darbe, kad tris mėnesius būsiu už jūrų marių, morališkai pasiruošiau išleisti didelę dalį santaupų, nes Australija ir Naujoji Zelandija yra toli gražu ne pigios šalys, atidžiai susikomplektavau vaistinėlę ir pakėliau sparnus. Savaitėlei stabtelėjau Balyje, mat praėjusį rudenį su drauge beveik mėnesį praleidome keliaudamos per visą Indoneziją ir Balis mane užbūrė: laisvė, smilkalai, gėlės, tobulas maistas… Pažadėjau sau, kad grįšiu ir grįžau. (Šypsosi.)

 

Kodėl nusprendei keliauti viena? Su kompanija juk visuomet smagiau ir saugiau.

Šiandien galiu drąsiai sakyti, kad „saugiau ir smagiau“ neegzistuoja. Tai kiekvieno asmeninis vertinimas, poreikių spektras, meilės sau laipsnis. Aš buvau viena, saugi ir lydima stebuklų.

 

2kelione-australija1.jpg 

Great Ocean Road, Australija 

Kaip suprantu, planas iškeliauti vienai pasiteisino. Ką tau davė ši patirtis?
Ši kelionė man sugrąžino mane. Nemeluosiu, pirmas dvi savaites jaučiausi nejaukiai kaskart, kai tekdavo atsisveikinti su vienadieniais kitataučiais draugais ir toliau tęsti žygį vienai. Buvo nesmagu valgyti vienai, todėl beveik visą laiką būdavau įsikniaubusi į telefoną. Esu tikinti, todėl jaučiausi saugi, nebijojau, o kai nebijai ir neprisišauki bėdų. (Šypsosi.) Stebuklai, žmonių gerumas ir dosnumas mane lydėjo visur. Drauge ir pamokos bei išbandymai. 
Kadangi mėgstu analizuoti ir kapstytis, valandų valandas leisdavau bandydama suvokti vienokio ar kitokio savo elgesio priežastis, emocinį pagrindą, ištakas ir rasti kelią į geresnę save. Galiausiai, vieną dieną, vaikščiodama miške Naujojoje Zelandijoje, kur po palmėmis auga lietuviškos musmirės, ėmiau ir supratau, kad man nebereikia nieko ir visame pasaulyje nėra žmogaus, su kuriuo dabar būtų linksmiau, nes man tiesiog gera su savimi! 
Ši ramybė ir vidinis savęs pripažinimas buvo toks nepažintas, toks keistas jausmas… Man neberūpėjo, ar manęs kas ilgisi, kiek „like“ surinko mano nuotrauka, aš niekam nieko nebenorėjau įrodyti. Tiesiog buvau, ėjau ir su kiekvienu žingsniu augau.

2kelione-australija2.jpg 

Prie Uluru uolos, Australija 

 

Tad koks buvo tavo maršrutas? Kiek laiko kuriose šalyse praleidai?

Mano kelionė prasidėjo nuo poros dienų Singapūre. Tai buvo trečias kartas šiame mieste, tačiau pirmas kartas garsiajame „Marina Bay Sands“ viešbutyje su įspūdingu laivo formos baseinu ant stogo. Tuomet sekė savaitė Balyje ir istorinis skrydis į Australiją. Pusę skrydžio verkiau iš laimės, kad gyvenu savo svajonėje, o nusileidusi kūkavau oro uoste, nes SEB bankas blokuoja korteles, jei bandai jomis naudotis Australijoje. (Juokiasi.) 
Taigi, vidury nakties stovėjau Perto oro uoste, visiškai neturėdama grynų pinigų, tik dvi korteles, kurios tuo metu buvo bevertės, ir ant pečių turėdama 16 kilogramų kuprinę. Lygiai po valandos jau miegojau miesto centre pas svetingą lietuvaitę, kurios iki tol nepažinojau. Ir tokie maži stebuklai pusantro mėnesio mane vedžiojo po Australiją. 
Į Naująją Zelandiją nuskridau tuomet, kai ten buvo beprasidedanti žiema. Nemėgstu šalčio, todėl įveikti abi salas įpareigojau save per dvi savaites. Išsinuomojau automobilį ir padariau viską, ką buvau numačiusi. Tiesa, nepavyko įkopti į ledyną, bet tai tik dėl prastų oro sąlygų. 

Po Naujosios Zelandijos planavau vykti į Havajus, tačiau nutariau paskirti likusį mėnesį kelioms įsisenėjusioms traumoms gydyti, o kas gali būti geriau už jogą, meditaciją, akupunktūrą ir sveiką mistą? Taip, aš ir vėl grįžau į Balį. Ten ir prabėgo paskutinis mano kelionės mėnuo.

 

Kaip susidarei maršrutą – draugų rekomendacijos, pačios patirtis, kelionių vadovai…?
Balyje aš visą mėnesį praleidau Ubude – organinio maisto ir jogos sostinėje. Tikslas buvo išvalyti kūną, protą ir mintis. Manau pasisekė neblogai! 
Australijoje nusileidau nežinodama nieko, net nežinojau, kur tą naktį nakvosiu. Norėjau pasileisti pasroviui, nes darbe ir namuose privalau planuoti ne tik už save, bet ir už kitus. Pasileisti baisu, bet galutiniame rezultate, turėdama vieną norą – pamatyti kuo daugiau, apkeliavau tris ketvirtadalius Australijos ir lygiai tiek Naujosios Zelandijos. 

Neturėjau jokio plano, jokio maršruto, žinojau, kad noriu išgyventi maksimumą to, ką gali pasiūlyti ta šalis. Planas užkerta kelią stebuklams, ar bent jau neleidžia jų pastebėti.

 

Kokiu transportu keliavai, kur nakvodavai?
Balyje gyvenau kaip princesė – puikiame viešbutyje, kur naktis kainuoja tik 17 dolerių už naktį, o važinėjausi dviračiu, nes man patinka minti. 
Australijoje apsistodavau pas netikėtai sutiktus lietuvius, hosteliuose, greitai susiradau artimų draugų, kurie mielai priimdavo. Ten daug skraidžiau ir daug laiko praleidau automobilyje, nes darėme tai, ką privalu nuveikti Australijoje – keliavome žymiuoju „Great Ocean Road“ ir iki pat Auksinės pakrantės

Naujojoje Zelandijoje viešasis transportas beveik neegzistuoja, todėl buvau priversta tranzuoti ir pirmame mieste, kur pavyko rasti automobilių nuomą, pasiėmiau mašiną visam likusiam kelionės laikui. Nusipirkau vietinę kortelę, kad telefone turėčiau navigaciją, ir išnaršiau abi salas.

 

Kaip kiekvienoje tolimoje kelionėje, taip ir šioje turbūt buvo pirmųjų kartų. Ką įdomaus patyrei ar nuveikei?

Pirmą kartą šokau su virve iš beveik 200 m aukščio ir vos užkilusi atgal – šokau antrą kartą. (Juokiasi.) Pirmą kartą „surfinau“ per netikras bangas specialiame baseine Melburne, pirmą kartą nardžiau vandenyne su bangininiais rykliais, kurių pusę dienos ieškojome atviroje jūroje. Pirmą kartą mačiau laisvėje gyvenančius oposumus, kengūras ir koalas, pirmą kartą valgiau restorane, kur nereikia susimokėti („Lentil as Anything“). Užtenka paaukoti tiek, kiek tavo manymu maistas buvo vertas. Pirmą kartą mėgavausi opera Sidnėjaus operhauze, pirmą kartą valandą bėgau nuo kalno per džiungles, prieš tai dvi valandas į tą kalną kopiau, pirmą kartą mačiau Uluru – didįjį raudoną akmenį dykumoje, pirmą kartą švenčiau Velykas ne namuose, o su kita didžiule ir svetinga italų šeima, pirmą kartą mačiau musmirę po palme, pirmą kartą buvau Hobitų nameliuose, pirmą kartą meditacijos metu staugiau ir klykiau, pirmą kartą buvau tokia lanksti…

 

Kuri iš šių šalių tau labiausiai patiko?

Naujoji Zelandija, nes ten užtenka erdvės mintims, nes gražesnės gamtos nesu mačiusi, nes ten išmokau būti savimi su savimi.

 

2kelione-australija3.jpg 

Ar nebuvo sunku po trijų mėnesių, praleistų tokiuose egzotiškuose kraštuose, grįžti į kasdienybę? Nesusigundei iškeliauti ilgesniam laikui?
Buvo labai sunku… Pirmą savaitę nesinorėjo nieko, atrodė, kad visa aplinka toli gražu neskatina manęs būti geresniu žmogumi. Pirmą kartą pastebėjau, kad pas mus šaunesnis yra tas, kuriam yra blogiau, kas išraiškingiau ir įtikinamiau moka skųstis. 
Vieną rytą sėdėjau terasoje ir mąsčiau kaip elgtis toliau ir supratau, kad būti ramia ir laiminga ten, kur žmonės šypsosi, kur mangai auga ant medžių, kur jūra žydra, o joga yra kasdienybė, yra paprasta. Jei sugebėsiu būti rami ir laiminga čia, kur viskas vartotojiška, konkurencinga ir kupina puikybės – paaugsiu. 

Per dvi savaites nuo grįžimo pilnu tempu įsisukau į darbus, nusipirkau ir įsirengiau butą, pradėjau naują širdžiai mielą miniatiūrinį versliuką ir turiu dar milijoną minčių, o kas svarbiausia – ir jėgų jas įgyvendinti. Kaskart, būdamas drąsus, tu augi. Būk drąsus!

Nuotraukos iš Viltės asmeninio archyvo 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Daudiau info: https://a.pgtb.me/X267SkUkraina7Dnuo - 297 Eur (1)