Nepažinta Islandija: keli sezonai per vieną dieną ir kiti siurprizai

Autorius: Interviu parengė Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2013, Gruodžio 30d.

Ketvirtus metus atšiauriojoje Islandijoje gyvenantis lietuvis Edvardas Paškevičius įsitikinęs, jog tai – viena egzotiškiausių Europos šalių. Islandų kalbą studijuojantis ir salą skersai išilgai išmaišęs vyras kelionių portalui kelioniumanija.lt papasakojo apie šios šalies kultūros subtilybes, kurias pajusti eiliniam turistui toli gražu nėra taip paprasta. 

 

Kokie keliai tave atvedė į Islandiją? 

Į Islandiją mane atvedė būtent islandų kalba, kuria susižavėjau dar studijuodamas Vilniaus universitete, čia ši kalba dėstoma kaip laisvai pasirenkamas dalykas Skandinavistikos centre. Tik iš smalsumo „paragauti“ pasirinkta kalba, apie kurios sudėtingumą ir kitas ypatybes daug iki tol nebuvau girdėjęs, galiausiai peraugo į didžiulį susidomėjimą. Dėkoti taip pat turiu ir labai įkvepiančiai ir nuostabiai dėstytojai, kuri ne tik išmokė islandų kalbos pagrindų, tačiau ir kiekvienai paskaitai suteikdavo unikalaus ir egzotiškai šiaurietiško prieskonio. 

Islandų kalba, kaip ir lietuvių, yra labai archajiška, išlaikiusi gramatines formas, kurios kitose kalbose yra išnykusios. Taip pat faktas, kad šią kalbą vartoja pakankamai nedidelis žmonių skaičius žavėjo nemažiau nei tai, kad norint gerai įvaldyti šią kalbą – ne menkas iššūkis, kuriam reikia laiko ir kantrybės.

Pirmą kartą apsilankiau Islandijoje padirbėti vasaros atostogų metu 2008 m. Visus tos vasaros laisvadienius skyriau šalies pažinimui – keliavau autostopu, keliavau su kitais sutiktais keliautojais ir galiausiai galėjau džiaugtis pamatęs labai daug gražių šios salos vietovių. Grįžęs į Lietuvą nebegalėjau pamiršti Islandijos, todėl po dvejų metų sugrįžau studijuoti islandų kalbos.

 

Ar sunku buvo pritapti?

Islandijoje pritapti nebuvo sunku, nes universitete islandų kalbą studijavau su kitais užsieniečiais, kuriuos į šią šalį taip pat atviliojo susidomėjimas islandų kalba. Mano kursiokai buvo labai skirtingi – tiek tautybės, tiek amžiaus atžvilgiu, t.y. iš Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos ir, žinoma, daugelio Europos šalių. Jauniausiems grupiokams buvo vos 18 metų, vyriausiems – gerokai virš 50. Tapau įvairiapusiškos, islandų kalbos mokytis susirinkusios, grupės dalimi. 

 

0islandija-kelione2.jpg 

Kuo tau patinka Islandija? Ar yra dalykų, prie kurių taip ir nepavyko priprasti?

Islandija labai lengvai sužavi. Ši šalis net ir trumpai apsilankiusiems palieka gilų įspūdį. Gamta, jos kontrastai ir kitoniškumas, žinoma, yra tai, kas man čia patinka labiausiai. Kraštovaizdis labai skiriasi nuo lietuviško – kalnuota, nėra medžių, lavos laukai, kriokliai, didžiuliai ledynai, juodas smėlis, uolos, karštos versmės ir visa kita, ko Lietuvoje nepamatysi. Tačiau nuolat gyvendamas šalyje atrandi dar ir kitą pusę, kuri turistui dažnai lieka nepažinta – tai saulėtos vasaros naktys, trumpos žiemos dienos, atsipalaidavę žmonės ir jų laisvas požiūris į gyvenimą. 

Prie daugelio islandiško gyvenimo ypatybių pritapti nėra sunku, tačiau oras kartais priverčia sukąsti dantis. Labai saulėtas ir gražias dienas dažnai pakeičia lietaus, stipraus vėjo ir darganos periodai, prie kurių priprasti yra kiek sudėtingiau. 

 

0islandija-kelione1.jpg 

Minėjai, jog esi nemažai keliavęs, kokia šalis tau labiausiai primena Islandiją?

Tiesą sakant, nei viena. Kol kas neteko lankytis šalyje, kurioje beveik nebūtų medžių, manau tai pirmiausia ir krenta į akis. Islandijoje labai daug atvirų erdvių, įvairių formų kalnų, spalvų ir todėl net ir pats dažnai pagalvoju, kad čia kaip mėnulyje ar kitoje planetoje, nors ir ten, žinoma, neteko lankytis. 

Geologiniu požiūriu Islandija yra labai jauna ir vis dar besiformuojanti sala – čia viena nuo kitos tolsta Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės, todėl šalyje yra nemažai aktyvių ugnikalnių, kurie per metų metus suformavo kalnuotą ir unikalų kraštovaizdį. Salos viduje galima rasti didžiules juodo smėlio dykumas ir spalvotus kalnus, šiaurės vakarų, šiaurinėje ir rytinėje dalyje – fiordus, pietuose – derlingas žemumas. 

Apie 11% šalies ploto dengia ledynai, taip pat gausu geoterminių taškų, kur vanduo ar žemės paviršius kai kur įkaitęs iki virimo, keliaujant aplink Islandiją nuolat lydi šalia esantys didesni ar mažesni kalnai, Šiaurės Atlantas skalauja visus salos krantus. Mano nuomone, kitos šalies, kur būtų tokia didelė gamtos įvairovė – nėra. Bent jau Europoje.

Islandija garsi atšiauriomis vasaromis, permainingais orais ir, deja, lietuvio kišenę plėšančiomis kainomis. Kuo Islandija taip traukia keliautojus?

Į Islandiją, mano nuomone, daugiausia keliauja nuotykių ieškotojai ir tie, kurie trokšta nestandartinių atostogų, unikalių potyrių ir įspūdžių. Atvykusiųjų čia laukia aktyvios, tačiau, galima sakyti, oro atžvilgiu ne visuomet nuspėjamos atostogos, todėl reikia būti pasiruošus nenumatytam lietui, sniegui (žiemą, ankstyvą pavasarį) ir stipriam vėjui, o gal net ir jų visų trio. Tačiau Islandijos gamtos kitoniškumas tikrai atperka tai su kaupu. Kita vertus, kelionė į Islandiją vasaros metu gali būti pakankamai šilta ir labai saulėta – pasitaiko periodų kai ištisas savaites danguje karaliauja saulė, o oras įšyla virš 20 laipsnių – šiaurės Atlanto salai tai yra išties neblogai.  

Dauguma turistų į Islandiją keliauja vasarą. Ar įmanoma čia atostogauti ir šaltuoju metų laiku?

Turizmas šiuo metu Islandijoje yra viena iš sparčiausiai augančių ūkio sričių. Nors didžiausias turistų srautas šalį aplanko vasaros metu, paskutinius kelerius metus turistų netrūksta ir žiemos sezono metu. Tai, žinoma, nulėmė ir įvairių naujų žiemos sezonui pritaikytų paslaugų atsiradimą.

 

Labai populiaru atvykti stebėti šiaurės pašvaisčių, tam čia organizuojamos net specialios ekskursijos. Taip pat šaltuoju metų laiku su gidu galima apžiūrinėti ledynus, plaukti stebėti banginių. Nors dauguma lankytinų gamtos objektų yra pasiekiami ir žiemą, ir vasarą, visgi nereikėtų pamiršti, kad žiemą turizmą apsunkina oro sąlygos ir dėl užpustytų ar apledėjusių kelių ne visos vietos gali būti privažiuojamos. Negyvenamas salos vidurys, taip vadinamos aukštumos, žiemą apskritai nepasiekiamas, nes jau rudenį į ten vedantys keliai, dėl atšiaurių žiemos sąlygų toje teritorijoje, uždaromi ir atidaromi tik orams atšilus gegužės-birželio mėnesiais. 

Ar gali islandai lietuvį nustebinti savo kulinariniu paveldu? 

Islandai ilgą laiką buvo viena vargingiausių tautų, dėl šalto klimato augmenija taip pat skurdi, o tai neabejotinai paliko pėdsaką ir šalies virtuvėje. Visgi lankantis Islandijoje nereikėtų pamiršti, kad čia galima paragauti pačios šviežiausios žuvies, omaro, šukučių ir kitų jūros gėrybių. Nors banginių medžioklė vertinama prieštaringai, Islandijoje norintieji gali paragauti mažojo ruožuočio (angl. Mink Whale) mėsos. Taip pat čia gausu avių, jų yra bent tris kartus daugiau nei žmonių, todėl beveik visur galima paskanauti avienos patiekalų. Pieno produktų mėgėjai būtinai turi paragauti skyr – skoniu jogurtą primenantis, varškės konsistencijos pieno produktas. Drąsiausieji gali išmėginti senovinį tradicinį islandišką maistą: fermentuotą ryklį hákarl, užgeriamą islandiška degtine brennivín, virtas avies galvas svið, rūgščias kraujines dešras slátur ar džiovintą žuvį harðfiskur

Aš rekomenduočiau būtinai paragauti plokkfiskur í sparifötum – tradicinį žuvies ir bulvių patiekalą, patiekiamą su saldžia juoda duona, tai tarsi žuvies frikasė. Taip pat – tradicinį avienos troškinį – kjötsúpa, islandiškos plokščios duonos flatkaka sumuštinius su rūkyta aviena hangikjöt, sutuoktinių laimės pyragą Hjónabandssæla ar paplotėlius skonsur. Nors tradicinė islandų virtuvė yra gana kukli, šiandien beveik visų Reikjavike restoranų virtuvėse persipina senosios šiaurės šalių kulinarijos tradicijos su šiuolaikinėmis maisto ruošimo technikomis, todėl net ir išrankiausieji atras kažką naujo ir įdomaus.

Kokios būtų tavo praktinės rekomendacijos susiruošusiems į Islandiją? 

Visų pirma, keliaujantieji į Islandiją turėtų deramai pasirūpinti apranga – dėl dažnai besikeičiančio oro tą pačią dieną gali tekti susidurti su keliais skirtingais sezonais, todėl turėti vėjui ir lietui nepralaidžius drabužius, patogius žygiavimo batus ir galvos apdangalą yra labai svarbu. Taip pat svarbu, kad šie drabužiai būtų lengvi ir nušvitus saulei, atšilus su jais jaustumėtės patogiai.

Islandijos kraštovaizdis nepaliks abejingų, o tai įamžinti tiesiog privalu, todėl siūlyčiau būtinai pasiimti gerą fotoaparatą ir pakankamai didelę atminties kortelę. 

Susiruošusiems keliauti savarankiškai patarčiau pakankamai pasidomėti šalimi prieš atvykstant, gerai susiplanuoti norimus aplankyti objektus ir nepražiopsoti to, kas iš pirmo žvilgsnio gali nesukelti susidomėjimo – Islandija pilna siurprizų ir netikėtumų už kiekvieno kampo.  

© Nuotraukos Edvardo Paškevičiaus 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos