Savanorystė Kroatijoje: nuo darbo mokykloje iki klajonių po žavingus pakrantės miestelius

Autorius: Interviu parengė Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2013, Gruodžio 12d.

Žilvinas ir Greta vos prieš keletą dienų grįžo iš savanorystės Kroatijoje. Per septynias savaites trukusią savanorystės programą pora ne tik rengė interaktyvius užsiėmimus vaikams ir jaunimui apie rinkodarą bei reklamą, bet ir grožėjosi Kroatijos gamta, susipažino su įvairiais žmonėmis ir turėjo puikią progą pažinti kitą kultūrą.

 

Kodėl vos baigę studijas pasirinkote savanorystę?

Šią vasarą baigėme studijas Vilniaus Kolegijoje, aš įgijau rinkodaros profesinio bakalauro laipsnį, o Greta tapo turizmo – viešbučių administravimo specialiste. Dažniausiai baigę universitetus studentai puola ieškotis darbo, stoja į darbo biržos gretas. Aš skubėti nenorėjau, man patinka keliauti, pažinti viską, kas nauja, norėjau dar pasidžiaugti gyvenimu, pamatyti pasaulį, pakeisti aplinką. Galų gale uždaviau sau klausimą, kada daugiau, jeigu ne dabar?  Turėjau surasti būdą, kaip neturint daug pinigų išvykti į užsienį ir tuo pačiu tobulinti savo žinias rinkodaros srityje. Papasakojau apie savo ketinimus Gretai, pasitarėme ir nusprendėme bandyti išvykti kartu. Greta taip pat norėjo pasipraktikuoti užsienyje ir susidėlioti mintis.

 

Ir likimas lėmė, kad atsidūrėte būtent Kroatijoje…

Internete ieškojome įvairiausių stažuočių ir savanorystės programų. Kadangi norėjome išvažiuoti dviese – buvo nelengva. Tuomet suradome AIESEC stažuočių ir savanorystės programą, kuri siūlė ilgalaikes ir trumpalaikes stažuotes pagal specialybę, įvairiose pasaulio šalyse, nuo Indijos ar Malaizijos iki Europos valstybių. Nors programa buvo mokama, nusprendėme pabandyti. 

Netrukus prasidėjo kasdieniai Skype interviu su AIESEC atstovais iš įvairiausių pasaulio šalių: Indijos, Graikijos, Lenkijos, Vokietijos, Malaizijos, Vengrijos ir t.t. Pokalbis po pokalbio. Stažuotės ir savanorystės buvo įvairios: pagalbininkas viešbutyje rinkodaros klausimais, vaikų darželio auklėtojas, administratorius, brošiūrų gamintojas, stovyklos vadovas ir pan. Rasti vieną vietą, tinkančią abiem su Greta buvo sudėtinga, todėl nusprendėme, kad būtų puiku bent jau patekti į tą pačią šalį. Tačiau po dviejų mėnesių trukusių paieškų sulaukėme skambučio iš Kroatijos. 

Kroatai siūlė tobulą variantą, tinkantį mums abiem. Mums buvo pasiūlyta padirbėti ties projektu „World in Your Hands“. 

 

1kroatija-savanoryste.JPG 

 

Papasakokite apie jūsų darbą Kroatijoje.

Išklausę tam tikrus mokymus, turėjome važinėti po mokyklas bei universitetus ir vesti trijų tipų paskaitas: 1) Rinkodara; 2) Socialinis verslas; 3) Europos Sąjunga ir turizmas. Mums pasisekė, nes buvome atrinkti abu kartu: juk aš išmaniau rinkodarą, o Greta turėjo žinių apie ES ir turizmą. Taip ir patekome į Kroatiją.

Savanorystės programa truko septynias savaites. Kadangi tai buvo savanorystė, atlyginimas už darbą nebuvo mokamas. Tačiau buvo suteiktas gyvenamasis būstas, už kurį nereikėjo mokėti nė cento. Taigi buvome apgyvendinti gražiame jaukiame bute, pačioje Rijekos miesto kalno viršūnėje su vaizdu į Adrijos jūrą. Turėjome net ir plazminį televizorių! (Šypsosi) Taip pat kartą per dieną gaudavome maisto iš „studentų restorano“ (taip vietiniai juos vadino). Maisto porcijos buvo tikrai didelės: sriuba, pagrindinis patiekalas, salotos ir netgi desertas. Be to, dar gavome ir korteles viešajam transportui, tad jis mums čia taip pat nieko nekainavo.

 

Iš tiesų tai skamba tarsi atostogos! Ar teko susidurti su kokiais nors sunkumais?

Vienintelė ir pagrindinė bėda buvo ta, jog neturėjome interneto, nors jis buvo žadėtas projekto organizatorių. Internetas buvo būtina sąlyga dirbti, nes per savaitę kartais turėdavome po 4 užsiėmimus, kuriems reikėdavo ieškoti vis naujos informacijos. Ačiū visagaliui bevieliui internetui, kurį galėjome surasti beveik kiekvienoje kavinėje Rijekos miesto centre, tad buvome išgelbėti. Tad prieš važiuojant į Kroatiją, reiktų žinoti, jog kroatai ne visada laikosi duoto žodžio. Tuo įsitikinome dar porą kartų vėliau.

 

Ar nebuvo sunku dirbti su vaikais ir dar svetimoje šalyje?

Darbas mokyklose mums buvo nauja patirtis. Niekada iki šio projekto neteko tokiu būdu bendrauti su vaikais. Tačiau dabar galime pasakyti, jog vaikų auditorija yra pati geriausia ir šilčiausia auditorija kokia tik gali būti! Vaikai, kitaip negu suaugę, neslepia emocijų, susidomėjimo, jie kūrybiški ir patys geriausi klausytojai. Taigi atsižvelgiant į tai, jog mūsų auditorija buvo vaikai, teko pasukti galvą, kaip parengti paskaitas taip, kad juos sudomintume. Tai buvo pagrindinė mūsų užduotis. Iki šiol visas kalbas ar prezentacijas vesdavome suaugusiems. Dabar reikėjo pamiršti visas taisykles ir sugalvoti kažką naujo, įdomaus, atitraukiančio dėmesį. 

Sprendimą suradome. Į savo paskaitas įtraukdavome įvairių žaidimų, komandinių užduočių, atlikdavome kūrybiškumą skatinančius testus, rodydavome įvairiausius vaizdo įrašus, reklamų pavyzdžius iš youtube.com, taigi prezentacijos dažniausiai būdavo spalvingos ir atkreipiančios dėmesį. Visą informaciją stengdavomės pateikti paprastai bet įdomiai. Mokytojai liko sužavėti, jiems labai patiko mūsų naujas mokymo būdas, sakė, kad iki šiol nėra matę savo vaikų tokių sudomintų. 

Netrukus mumis susidomėjo ir kitos Kroatijos mokyklos. Darbotvarkė tapo visiškai užpildyta. Viena anglų kalbos mokytoja buvo taip sudominta, jog paprašė mūsų pasidalinti visa informacija su ja, kad visą tai būtų galima panaudoti mokytojų susitikimuose ir ateityje pritaikyti mūsų paskaitas kituose užsiėmimuose. Galime pasidžiaugti, jog mūsų naudoti mokymo metodai padarė įtaką jaunosios kartos mokymuisi.

Užmezgėme tikrai artimus santykius su mokytojomis ir nuo šiol turime krūvą pasiūlymų, kur apsistoti ir kaip praleisti savo vasaros atostogas. (Juokiasi)

Palaikėme ryšius su Kroatijos AIESEC organizacijos nariais. Jie paslaugūs, noriai padeda, tačiau būnant Kroatijoje supratome, jog pietiečiai tikrai skiriasi nuo mūsų, šiauriau gyvenančiųjų. Dirbdami jie nepersistengia, vėlavimas visada pateisinamas, užmaršumas taip pat. O jei reikia kokių nors dokumentų – pradėk tvarkytis mažiausiai prieš mėnesį, nes net dabar, mums sugrįžus į Lietuvą, vis dar laukiame kai kurių žadėtų dokumentų. Tad vykdami į Kroatiją tam galite iš anksto pasiruošti. 

 

Daugeliui lietuvių Kroatija labai patinka. Kokie buvo jūsų pirmieji įspūdžiai šioje šalyje?

Į Kroatiją atvykome su pigių  skrydžių oro linijomis Ryanair. Kadangi buvo ne sezonas, už bilietus sumokėjome gana nebrangiai, apie 300 Lt už žmogų. Nusileidome įstabaus grožio saloje Krk. Pavadinimas kiek keistokas, mat kroatai žodžiuose nemėgsta balsių, todėl kai kuriuos vietovių pavadinimus ištarti gan sudėtinga. 

Krk salą skalauja žydras ir skaidrus Adrijos jūros vanduo, o mums atvykus, nors jau buvo ir spalis, tebežydėjo gėlės, žaliavo palmės. Taip iš lietuviško rudens patekome į labai šiltą pavasarį. Krk salą su žemynine Kroatijos dalimi jungia didelis tiltas. Turėjome progą juo važiuoti, kai keliavome į Rijekos miestą, kuriame ir apsistojome 7 savaitėms. Kaip jau minėjome, buvome apgyvendinti kiek toliau nuo miesto, kalnuose. Pro langus matėsi Adrijos jūra, gretimi miesteliai ir tolumoje stūksantys kalnai. 

Kroatija garsėja nuostabia gamta ir savo kraštovaizdžiu. Ši šalis labai įvairi ir spalvinga: skiriasi ne tik augmenija, kraštovaizdis, bet ir klimatas. Skirtinguose Kroatijos miestuose spalio mėnesį temperatūrų skirtumas siekė nuo 12 iki 24 laipsnių šilumos. 

 

1kroatija-rijeka.jpg 

Rijeka 

 

O kaip patiko Rijeka, kurioje gyvenote?

Rijeka nėra turistų lankoma vieta. Bene vienintelis miesto išskirtinumas – tai uostas. Laivyba, žvejyba čia klesti. Nors turistų čia nedaug, pakrantėje visada plūduriuoja laivai-viešbučiai su savo blizgančiomis, prabangiomis kajutėmis. 

Miestas nėra didelis, turi gražų senamiestį su itališko stiliaus namukais ir siauromis gatvelėmis. Kaip ir dauguma miestų, Rijeka turi savo pagrindinę gatvę, Korzo. Joje įsikūrę drabužių parduotuvės ir kavinės. Savaitgaliais ji virsta dainuojančių studentų gatve. Šiek tiek nustebome, kai viduryje centro ant laiptų išvydome alkoholį gurkšnojančius jaunuolius ir policininkus praeinančius tiesiog pro šalį. Mat gurkšnoti alkoholį gatvėse čia legalu ir įprasta. Rijekos gyventojai triukšmingi, daug rūkantys ir visiškai atsipalaidavę. 

Rijekos molas – tai ilgas takas į jūrą, kuo puikiausiai tinkantis ilgiems pasivaikščiojimams ar romantiškiems saulėlydžiams. Šį miestą supa kalnai ir jūra, tad ir saulė leidžiasi į kalnus. Reginys vertas dėmesio.

Dar viena dėmesio verta vieta – Trsat pilis, kuri įsikūrusi ant kalno ir primena viduramžius. Nuo čia atsiveria nuostabus vaizdas su Rijekos stogais, Adrijos jūra ir tolumoje styrančiais kalnais.

Tačiau jeigu Rijekoje tikėsite pamatyti kažką wow galite ir nusivilti. Rijeka nėra pritaikyta turistams ir palyginus su kitais išpuoselėtais Kroatijos miesteliais gali pasirodyti šiek tiek nešvari, nesutvarkyta.

 

1kroatija-rijeka1.jpg 

 

Kaip supratau, teko aplankyti ir daugiau miestelių. Kuriuos iš jų rekomenduotumėte pamatyti kitiems keliautojams?

Vienas iš gražesnių ir, mūsų nuomone, tikrai paliksiantis įspūdį miestelis yra Opatija. Šis kurortas nuo Rijekos nutolęs vos 12 kilometrų, tačiau nuvažiavęs jautiesi tarsi pakliuvęs į visiškai kitą šalį. Keisčiausias dalykas Kroatijoje, jog gamtos kontrastas čia tiesiog stulbinantis. Kraštovaizdis keičiasi kas keletą kilometrų. Taigi Opatija visiškai kitokia negu Rijeka. Čia apstu palmių, gatvės nuolat plaunamos, gausu suvenyrų, parduotuvių bei vyninių. Akį traukia žydras vanduo ir paplūdimiai, įrengti ant uolėto Opatijos kranto. Šis miestas yra įsikūręs Učkos kalno papėdėje ir yra lankoma turistų vieta. Manau tai puiki ir nebrangi vieta vasarai ar atostogoms. Žmonės tvarkingi, mandagūs, jaučiama kurorto atmosfera – puikus miestas poilsiui! 

Kadangi daug dirbome, laiko keliauti daug neturėjome. Tačiau pavyko kruopščiau ištyrinėti Krk salą. Paaukojome vieną šeštadienį ir nepatingėjome su anksčiausiu autobusu nuvykti į Krk miestelį. Nuvykome ten vos prašvitus, kai miestas dar miegojo. Miestelis žavus, skaidrus vanduo, žydinčios gėlės, palmės, paplūdimiai, švelnus klimatas ir neapsakomai gražus senamiestis su senovine varpine jo viduryje.

Nusprendėme paėjėti pakrante ir pasigrožėti laukine gamta. Nors patogių keliukų nebuvo, tačiau tai mums nekliudė. Nuėjome apie 7 km miškų takeliais. Aptikome neapsakomų vietų su turkio spalvos kerinčiomis vandens įlankomis. 

Po ilgo pasivaikščiojimo įkalbėjau Gretą pabandyti nutranzuoti iki kito miestelio. Žmonės gana draugiški, tad ilgai laukti neteko. Nors sustojęs vairuotojas ir nekalbėjo angliškai, tačiau mums padėjo gestų kalba. Netrukus jau vaikštinėjome Vrbnik miestelio gatvėmis. Ten aptikome ir siauriausią pasaulyje gatvę! Pats miestelis dvelkia senove, siauros gatvės, pilna gėlių, laiptelių, bokštelių. Kitaip tariant tai mažas rojaus kampelis apsuptas nematyto grožio gamtos, uolų ir krištolinio vandens. Spėjau ir išsimaudyti. Vanduo nešilčiausias, Gretai buvo per šalta, tačiau aš nusprendžiau pasimėgauti Adrijos jūros pramogomis.

Kroatijoje turizmą aktyviau plėtoti imtasi palyginti neseniai. Todėl kartais pasigesdavome turistinės informacijos apie lankomas vietas, maršrutus ar gidus. Bet už tai gamta čia mažai paliesta, tai ir daro šį kraštą unikaliu.

 

 1kroatija-kelione100.jpg 

 

Ar per septynias savanorystės savaites nepasiilgote namų?

Nė nepajautėme, kaip prabėgo tos septynios savaitės ir atėjo laikas keliauti namo. Prieš vykdami namo sugalvojome aplankyti Veneciją – amžinai skęstantį miestą. Tam teko pasitelkti visus kelionės planavimo įgūdžius.

Kadangi internetas buvo ne toks jau dažnas svečias pas mus, kelionę namo planavome visą savaitę. Kelionės planas atrodė štai taip: autobusas Rijeka – Trieste (Italija); traukinys Trieste – Venecija. Pora naktų Venecijoje. Traukinys Venecija-Milanas; traukinys Milanas-Bergamas; lėktuvas Bergamas-Vilnius.

 

Neabejoju, kad visa tai buvo verta daryti tam, kad pamatytumėte Veneciją!

Venecija – tai miestas-pasaka. Nors kelionė buvo gan sudėtinga su keliais lagaminais pašonėje, tačiau Venecija pateisino visus lūkesčius: ją verta pamatyti bent kartą gyvenime. Dar dabar naktimis sapnuojasi. Kroatija buvo šalis su daug gamtos, o čia laukė visai kas kita – kultūra, namai, žmonės, kanalai, gondolos, nepaprasta atmosfera. Tai gražiausias miestas, kokį iki šiol mums teko matyti. Galime pasidžiaugti, jog esame viena iš tų porų, kuri aplankė šį amžinai skęstantį, romantinėmis istorijomis apipintą miestą. Nežinau, ką ir bepridurti, nes žodžiais sunku nupasakoti – reikia pamatyti. 

Likusi kelionės dalis buvo sklandi. Važiuodami traukiniu turėjome progą pasigrožėti Alpių kalnais, kurie taip pat labai įspūdingi.

 

1venecija.JPG 

 

Kokie jūsų ateities planai?

Ši savanorystė buvo ne tik puiki profesinė patirtis, bet ir naudinga ir nepamirštama gyvenimiška patirtis. Turėjome galimybę tobulinti savo profesinius įgūdžius bei anglų kalbą, taip pat tai buvo puiki proga pakeliauti ir praplėsti pažįstamų žmonių ratą. Dabar esame Lietuvoje, ieškome darbo ir esame atviri darbo pasiūlymams.

Nuotraukos iš Žilvino ir Gretos asmeninio archyvo 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos