Šešeri metai su Norvegija: reikėjo priprasti prie visko

Autorius: Rūta Juozapaitytė | kelioniumanija.lt , 2013, Rugpjūčio 27d.
Žiema Lietuvoje, vasara Norvegijoje. Gyventi tarp dviejų šalių sunku, bet įmanoma ir netgi įdomu. Apie tokį nepabostantį keliauninko gyvenimą sutiko papasakoti Jokūbas Vizbara. Panašu, kad jam jausmas, kai įgrysta viena aplinka negresia. Jokūbas jau šeštąjį šiltąjį sezoną leidžia Norvegijoje.

„Leidžiu vasaras Norvegijoje gal nuo 2006 metų. Tik kažkurią vieną buvau pertraukėlę padaręs, nes keliavau po Europą ir stojau į mokslus“, – savo istoriją pradeda pasakoti Jokūbas.

 

Su Norvegija susipažino keliaudamas dviračiu
Pirmą kartą jis į šią šalį atskrido lėktuvu, apsistojo pas giminaičius. Tą kartą Jokūbui buvo vos 15 metų. Tad apie Norvegiją jis buvo mažai ką girdėjęs – tik tai, kad joje labai gražu ir daug kalnų. Šie įspūdžiai pasiteisino, be to, atsirado ir naujų.
„Norvegija pasitiko mane visai smagiai, daug keliavome pirmomis vasaromis. Paskui ir žiemomis vis atvykdavau čia. Žiemą čia daug smagiau, nes Norvegijoje žiemos – didelės ir snieguotos. O tai leidžia mėgautis žiemos sportu“, – šyptelėjo Jokūbas. Jis pripažino, kad pastarasis užsiėmimas jam labai patinka. Deja, Lietuvoje sąlygų pasimėgauti žiemos sportu beveik nėra.

Jokūbas pasakojo, kad pirmomis vasaromis jis nedirbdavo, į Norvegiją vykdavo tik atostogauti. Kadangi visi jo namiškiai turėjo darbus, savo laiką jis leisdavo važinėdamasis dviračiu. Per dieną jis įveikdavo ir daugiau nei 20 kilometrų. Taip jis susipažino su šalimi, kurią vėliau dar ne kartą teko aplankyti.

 

5kelione-norvegija.jpg 

Teko priprasti prie skirtumų
Tiesa, vaikinas pripažįsta, kad prie gyvenimo Norvegijoje reikėjo priprasti. 
„Vistiek čia užsienis. Reikia išmokti ir neversti kainų į lietuviškas, nes gali ištikti mažas šokas. 
Taip pat reikėjo priprasti ir prie siaurų kalnų keliukų, jie čia kalnuoti ir vingiuoti“, – kas buvo sunkiausia, pasakojo Jokūbas. Tačiau jis patikino, kad kainos čia tikrai normalios ir atitinka vietinius atlyginimus. Vis tik brangiausia šalimi vadinamoje Norvegijoje pakeliauti norintiems europiečiams prie jų priprasti tikrai gali būti sunku. Jokūbas pasakojo, kad brangiausia yra Osle, tačiau ten gyvenant ir dirbant, galima sau leisti viską.

„Kaip sutaupyti keliaujant į Norvegiją? Manau, tai sunkokas variantas. Reikia tam labai pasiryžti ir atsisakyti kone visko. Turbūt telieka tik dirbti ir miegoti. Žinoma, įmanoma gyventi ir taip.

Pavyzdžiui, jeigu nori komforto ir gero gyvenimo – gali apsistoti viešbutyje, tačiau sutaupyti labiau pavyks gyvenant hostelyje, o beveik nemokamai pavyks išsisukti apsistojus pagal couchsurfing programą (couchsurfing yra svečiavimosi turizmo tinklas, kurio esmė – keliautojai apsistoja vietinių namuose. Tai didžiausias apsikeitimo svetingumu tinklas pasaulyje – aut.pastaba)“, – patarimų negailėjo Jokūbas.

 

5kelione-norvegija2.jpg 


Vietoj pramogų – kelionės
Tačiau jis pasakojo, kad kartais norint paišlaidauti, tai padaryti gali ir nepavykti. Nors Jokūbas gyvena Osle, kur pramogų trūkti neturėtų, pasirodo, veiklos čia mažiau nei Lietuvoje.
„Pramogų tai manau čia mažai, nors ir pinigų yra, bet tikrai veiklos mažiau nei Lietuvoje“, – konstatavo vaikinas.
Tad savo laisvą laiką jis leidžia keliaudamas. Įsimintiniausios vietos jam buvo:
Geirangerio fiordas – išvertus iš norvegų kalbos reiškia ,,strėlės antgalį”. Tai vakarinės Norvegijos pažiba. Fiordus suformavo slenkantys ledynai. 2005 m. liepos mėnesį jie buvo įtraukti į pasaulinį UNESCO paveldo sąrašą. Po metų, kuomet šiems gamtos paveldo objektams buvo skiriami balai už jų išsaugojimo kokybę, Geirangerio fiordas gavo patį aukščiausią įvertinimą. Nuo Stavangerio į šiaurę esantis fiordas yra maždaug 15-20 kilometrų ilgio vandens ruožas, kuriam būdingi siauri tarpekliai su stačiais uolų šlaitais ir staigiais posūkiais. Tai tikrai pasakiško grožio natūralios gamtos kampelis. 
Briksdal ledynas – Jostedalio ledyno nacionaliniame parke esantis įspūdingas ledyno liežuvis. Tai didžiausio Europoje ledyno, Jostedalio, atšaka. Tokių liežuvių Jostedalio ledynas turi 22, tačiau ne visi tokie matomi ir taip gerai pasiekiami, kaip šitas. Ledyno plotas siekia beveik 500 kv. km, tačiau kasmet jis vis labiau tirpsta. Briksdal ledyną per metus aplanko apie 300 tūkstančių žmonių. Jame organizuojami kopimai, iškylos.
Trolio liežuvis – įspūdinga uoliena, puošianti pietvakarių Norvegijos kraštovaizdį. Ji kyšo horizontaliai tarsi liežuvis, nors yra pakibusi net 350 metrų aukštyje virš Skjegedalio slėnio. Apačioje – praraja. Link uolos, 950 metrų, veda laiptai ir kelias. Vėliau – tik pažymėtos trasos. Stovint ant „Trolio liežuvio“, atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Hardangervidda nacionalinį parką.
Bergenas – gražus miestas prie vandens. Tai antrasis pagal dydį miestas ir savivaldybė Norvegijos pietvakariuose. Svarbus transporto centras – veikia žvejybos, prekybos ir keleivių uostas, tarptautinis oro uostas. Išvystyta mašinų, laivų statybos, žvejybos, tekstilės, naftos perdirbimo, elektronikos, poligrafijos pramonė. Netoli Bergeno yra didelis naftos kompleksas.

Lufuteno salos – tai salynas, kurį sudaro penkios pagrindinės salos – Austvagiojus, Jimsioja, Vestvogiojus, Flakstadioja ir Moskenesiojus bei trys mažesnės – Veriojus, Riostas ir Vediojus. Vietovės yra kalnuotos, šlaitai apaugę miškais, o jų pakraščiai yra smėlėti paplūdimiai. Salose labai daug gyventojų – įvairiausių rūšių paukščių bei vandens gyvūnų, tokių kaip ruoniai ir ūdros.

 

Per didelė, kad būtų galima įžvelgti panašumus su Lietuva
Būtent taip atsakė Jokūbas, paklaustas, kuo, jo manymu, panaši ir kuo skiriasi Norvegija ir Lietuva. Anot jo, „Norvegija yra didelė. Osle – vienaip, Bergene kitaip, o šiaurės Norvegijoje dar kitaip. Kadangi paprastai būnu Osle, tai, manau, čia yra panašus klimatas kaip Lietuvoje. Tik vasaros žymiai trumpesnės“, – pasakojo Jokūbas.
Tiesa, jis pasidžiaugė, kad šiemet buvo „žiauriai gerai“. Pasirodo, vasara Norvegijoje prasidėjo nuo birželio pabaigos ir dar iki dabar jis gali džiaugtis puikiais orais. Vaikinas patikino neprisimenantis, kada dar buvo tokia gera vasara.
Kadangi Norvegijoje per metus jis praleidžia bent keturis mėnesius, Jokūbas patikino negalintis vadintis norvegiško maisto ekspertu. Dažniausiai jis užkandžiauja tuo, kas pigu ir greita, pavyzdžiui, kebabais. Žinoma, teko paragauti ir tradicinio norvegiško maisto. Labiausiai jam patiko iš avienos gaminamas „Pinnekjøtt“. Tai švenčių patiekalas, būdingas Vakarų ir Šiaurės Norvegijoje. Jis patiekiamas su aštriu griežčiumi ir bulvėmis. Dažnai prie jo pateikiamas ir alus. Šis patiekalas labai susijęs su Kalėdomis, bene trečdalis norvegų pripažįsta, kad „Pinnekjøtt“ valgo Kalėdinės vakarienės metu.
„Tikrai geras avienos užtaisas“, – patiekalą apibūdino Jokūbas.

 

5kelione-norvegija1.jpg 

Nuotraukos iš Jokūbo asmeninio archyvo 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.