Svajonės keliauti nesustabdė net miegas griovyje šalia autostrados

Autorius: Astra Petkūnaitė | kelioniumanija.lt , 2012, Vasario 29d.

Ko Chang, Tailandas

 

Vilniečiai Vilma ir Julius – jauni ir perspektyvūs, tačiau trumpam sustabdę savo įsibėgėjančias karjeras ir iškeliavę į platųjį pasaulį. Daugiau nei vienerius metus keliaujanti pora nepabijojo palikti artimųjų, išparduoti visą turtą ir įgyvendinti svajonę – keliauti po pasaulį.

 

Kodėl nusprendei su draugu viską mesti ir išvykti į kelionę po pasaulį?

Visada svajojau pakeliauti po pasaulį. Svajojau pamatyti, kaip gyvena žmonės kitose šalyse, kaip mąsto, ko siekia. Kartu tikėjau, kad keliaudama atrasiu save. (Šypsosi.) Kuo toliau, tuo labiau norėjau tai padaryti. Kaip tik baiginėjau magistro studijas ir supratau, kad, jei to nepadarysiu dabar, tai nepadarysiu niekada. Pasisekė, kad šalia manęs buvo žmogus, kuris suprato mano poreikį kelionei. Abu turėjome gerus darbus, nuomojomės butą Vilniuje, bet pasiryžome visko atsisakyti ir išvažiuoti. (Šypsosi.)

 

Ar ši kelionė turi galutinį tikslą?

Galutinio tikslo nėra. (Juokiasi.) Keliaujame todėl, kad pamatytume, kur mus nuves likimas, kur atsidursime, ką patirsime, kaip pasikeisime. Tai tarsi ieškojimas nieko nesitikint ir džiaugiantis bet kuo, ką gauname.

 

Ar nebuvo baisu viską mesti, palikti artimuosius ir išvykti?

Kai gyveni ir svajoji apie keliones, baisiausia, kas gali atsitikti, tai nepasiryžimas to padaryti ir gailėjimasis visą likusį gyvenimą. Sunkiausia yra prisiruošti. Kad tikrai išvažiuotumėme, pirmiausia, ką padariau, tai nupirkau lėktuvo bilietus, o paskui suorganizavau daiktų išpardavimą. Buvo labai smagu viską atiduoti, ko nereikės. Nekūrėme jokių planų, nenusistatėme jokių terminų – tiesiog nuskridome į Portugaliją ir jau ten galvojome, kas ir kaip. (Juokiasi.)

Aišku, iš pradžių teko miegoti bet kur, pvz., oro uoste, šalia oro uosto, parke šalia miesto ir net griovyje šalia autostrados. Dar būnant Lietuvoje ir ruošiantis kelionei nesijautė, kad išvažiuojame ilgam, dėl to ir nebuvo baimės dėl artimųjų bei draugų palikimo. Bet tik tol, kol neišvažiavome… Pirmą mėnesį buvo labai sunku, jautėmės vieniši. Buvo sunku išeiti iš savo įprastos komforto zonos, buvo sunku, nes nežinojome, kas mūsų laukia. Prisimenu momentus, kai norėjome baigti kelionę ir grįžti į mums pažįstamą ir normalų, kaip tada mums atrodė, gyvenimą.

 

Šiuo metu, kai daugelis jūsų amžiaus jaunuolių daro karjeras, jūs keliaujate, o to į CV prie darbo patirties juk neįrašysite.

Na, daugelis gyvenančių užsienyje metus ar dvejus po studijų keliauja ir jiems tai yra įprasta. Galima sakyti, mes darome tą patį. O dėl darbo patirties, manau, kad nebus problemų, jei yra noro ir įdedi pastangų – viskas yra įmanoma. (Šypsosi.)

 

9pnom-penh-kombodza.jpg

Pnompenis, Kambodža

 

Kiek laiko ir kaip ruošėtės kelionei? Ar planavote maršrutą?

Kelionė visą laiką buvo mano mintyse. Apie tai galvojau jau senokai, kokius kelerius metus. Su Juliumi po truputį apie tai pradėjome kalbėti likus pusei metų iki išvykimo. Realiai ruoštis pradėjome, kai nupirkau bilietus – o tai buvo keli mėnesiai prieš kelionę. (Juokiasi.) Tai buvo 2010 m. spalio pradžioje. Kadangi vykome žiemai, išsirinkome pietinės Europos dalį, nes Azijai dar nebuvome pasiruošę. Žadėjome gyventi naudodamiesi stovyklavimo įranga, tik vietoje palapinės naudojome nailoninius hamakus.

Išvažiavus ir apsipratus su keliavimo idėja, viskas pradėjo klostytis savaime. Portugalijoje susipažinome su vaikinu iš Jugoslavijos. Jis papasakojo apie Kanarų salą La Palma, kurioje visą laiką karšta ir auga daugybė valgomų vaisių bei nėra daug turistų – ideali vieta praleisti žiemai. Mes taip ir padarėme – nuvykome į La Palmą ir ten praleidome 4 mėnesius. Visa mūsų kelionė taip ir klostosi – savaime. Kaip norime, kaip sugalvojame, taip ir padarome. (Šypsosi.)

 

9vietnamas.jpg

Vietnamas

 

Papasakok plačiau apie jūsų kelionę.  Kiek jau esate apkeliavę?

Mūsų kelionė prasidėjo Portugalijos Porto mieste. Iš ten bandėme „tranzuoti“ į pietus, bet tai buvo neįmanoma – portugalai mėgsta labai mažas mašinytes arba „pikapus“, todėl mums dviems su didelėmis kuprinėmis nebūdavo vietos. Taip pat aplink Porto labai daug toli besitęsiančių miestelių, todėl dauguma sustabdytų vietinių tiesiog važiuodavo iki parduotuvės ar kaimyno. Tuomet nusprendėme važiuoti traukiniu.

Portugalijos pietinėje dalyje praleidome apie dvi savaites, ten ir išgirdome apie La Palmą. Taigi vėl sėdome į traukinį ir pajudėjome link Portimao, iš kur ir kėlėmės į Kanarų salas. Po vasaros darbų Olandijos braškyne tiesiai iš ten nuskridome į Bangkoką. Kaip tik tuo metu buvo apsemta dalis sostinės ir aplinkiniai miestai, tačiau mums pasisekė – potvynio nepamatėme. (Juokiasi.)

Iš Bangkoko iškart išskridome į šiaurę – Chiang Mai. Chiang Mai praleidome mėnesį ir tuomet patraukėme labiau į kalnus – Pai miestelį. Iš pradžių galvojome, kad nuvyksime kelioms savaitėms į Laosą ir grįšime į Tailandą, bet Laose nusprendėme, kad norime apkeliauti šalia esančias šalis.

Taigi po Laoso pasukome į Vietnamą. Kelionę Vietname pradėjome nuo Danang miesto ir leidomės žemyn. Motociklais apvažiavome vietinius kalnų kaimelius, kur žmonės beveik nėra matę mėlynakių blondinų. (Juokiasi.) Iš Vietnamo Mekongo upe nuplaukėme į Kambodžą. Ten pabuvome savaitę ir vėl grįžome į Tailandą, tik šįkart į pietinę dalį. Taigi jau aplankėme Portugaliją, Kanarų salas (Ispanija), Olandiją, Tailandą, Laosą, Vietnamą ir Kambodžą.

9LAPalma.JPG

La Palma, Kanarų salos

 

Kurios vietos ir kokios patirtys įsiminė labiausiai?

Visos vietos savaip gražios. (Juokiasi.) Portugalija – maži balti siauri namukai, pastatyti vienas šalia kito, besišypsantys žmonės, visada pasiruošę padėti, nors ir nekalba ta pačia kalba. Kai „tranzavome“ Portugalijos centrinėje dalyje, norėjome atsidurti prie ežero, kuris buvo kalnuose. Susistabdėme šeimą ir paprašėme, kad nuvežtų iki kaimo, netoli kalnų, o nuo ten jau žadėjome patys nueiti. Mes nekalbėjome portugališkai, jie nekalbėjo angliškai, bet suprato, kad mes norime prie to ežero. Nors jie ten nevažiavo, tačiau mielai mus nuvežė, palinkėjo sėkmės ir grįžo į savo kaimelį. (Juokiasi.)

O La Palma – nuostabi sala, didžiulis ugnikalnis, ant kurio kraštų gyvena žmonės, be galo žydras vandenynas ir juodas smėlis. Nuostabi, niekur nematyta gamta. Kasdien jautiesi lyg gyventumei ant gyvo padaro, kuris karts nuo karto sukruta. (Šypsosi.) 

Tailandas – šventyklos lyg pasakų nameliai, neįžengiamos džiunglės, drambliai, driežai, krokodilai, nematyti bei negirdėti paukščiai, delno dydžio vorai ir didžiulės gyvatės. Gerai, kad tas milžiniškas voras ant mūsų bungalo sienos buvo nepavojingas. (Juokiasi.)

Vietnamas – milijonai motorolerių, jog net atrodo, kad neįmanoma pereiti gatvės. Čia pamatėme, kaip vyksta vietinis turgus ant vandens („floating market“). Pamatėme pasakišką šokolado spalvos Mekongo deltą, paragavome nepaprastai įvairaus ir skanaus vietinio maisto.

 

Kol kas labiausiai laukinė matyta šalis – Kambodža. Palyginti su ja, Tailandas man dabar atrodo kaip Europa. (Juokiasi.)

 

Be abejo, patyrėte ir įvairiausių nuotykių. Pasidalyk pačiais įsimintiniausiais.

Tailande Pai mieste visai netyčia dėl įdomumo sugalvojome nueiti į jogos pamoką. Niekada nebuvome to bandę. Ir galiausiai visa tai baigėsi tuo, kad susipažinome su nuostabia jogos mokytoja. Jogą lankėme kasdien 3 savaites.

Pati Mam yra pusiau indė, pusiau tailandietė ir jogos mokėsi Indijos šventyklose. Dabar jai 66 metai, bet atrodo, kaip 30-metė ir sugeba padaryti tokius dalykus, apie kuriuos daugelis iš mūsų gali tik pasvajoti. Ji moko jogos ne po truputį, bet viską iškart. (Šypsosi.)

Mam gyvenime matė visko, dėl to labai įdomu išgirsti jos gyvenimo istoriją ir matyti, kokią stiprią ją padarė išgyventi sunkumai. Mam pamokos suteikė mums gyvybės, energijos, pajutome vidinę ramybę. Jei kada grįšime į Tailandą, būtinai grįšim ten.

 

O Vietnamo kalnų kaimelio vaikai, vieni mus pamatę išsigąsdavo ir slėpdavosi, kiti – sveikindavosi, mojuodavo ir prašydavo nusifotografuoti. Visi jie labai nuoširdūs ir atviri. Viena mergaitė net turėjo pačiupinėti mano plaukus, kad įsitikintų, jog jie tikri. (Juokiasi.) 

Kambodžoje daug vietų, kuriose turistai nedažnai lankosi. Jei Vietname daugiausiai vaikai spoksodavo į mus, tai Kambodžoje – visi. Vieną vakarą aš, Julius ir mūsų naujasis draugas iš Kanados išėjome pasivaikščioti po nelabai turistinį rajoną Pnom Penh mieste. Užėjome į vietinį turgų, kuriame knibždėjo šimtai žmonių. Vietiniai pamatę mus negalėjo nuleisti akių ir vis spoksojo. Jie tarpusavyje šnibždėjosi stebėdamiesi mūsų išvaizda. Buvo baisoka, bet kartu ir smagu. (Juokiasi.) Keliaujant mane labiausiai žavi sutikti žmonės. Pasaulis pilnas nuostabių nuoširdžių žmonių.

9LaPalma2.JPG

La Palma, Kanarų salos

 

Iš kokių lėšų keliaujate? Ar susitaupėte ar pakeliui uždarbiaujate?

Kelionę pradėjome su pinigais, gautais už parduotus daiktus. Nieko vertingo neturėjome – pagrindinis pinigų šaltinis buvo automobilis ir kompiuteris. Keliavome beveik neturėdami pinigų, dėl to visada ieškojome pigiausių pragyvenimo būdų. Iš prekybos centrų nusipirkdavome kruopų, o vaisius ir prieskonius rasdavome gamtoje. Mums daug padėjo saloje sutiktas 60-metis airis hipis, kuris pasidalijo žiniomis apie valgomus augalus, vaisius, pamokė amatų, supažindino su vietiniais. (Šypsosi.)

Pasibaigus žiemai, trumpam grįžome į Lietuvą, kad aplankytume šeimas ir susirastume vasarai darbus. Visai lengvai gavome sezoninį darbą Nyderlanduose – skinti braškes. Ten dirbome 5 mėnesius. Po La Palmos pasijutome pasiruošę pamatyti daugiau – nusprendėme keliauti į Tailandą. Žadėjome čia praleisti pusę metų, bet gavosi taip, kad apkeliavome ir Laosą, ir Vietnamą, ir Kambodžą. (Juokiasi.)

 

9mekongo-delta.jpg

Mekongo delta

 

Kokios baimės kankino prieš kelionę, o ko labiausiai laukėte?

Manau, tipiškos baimės: kur keliausime, ar viskas bus gerai, ar užteks pinigų. Besibaigiant žiemai pagrindinė mano baimė buvo, ar sugebėsime susirasti darbus vasarai. Dabar žinau, kad viskas yra paprasčiau, negu atrodo. Laukėme pačios kelionės, nuotykių, įspūdžių, naujų žmonių. (Juokiasi.)

 

Kur dabar esate ir ką veikiate?

Mes grįžome į Tailandą. Čia būsime kelis mėnesius. Būtent šiuo metu esame dramblių saloje – Ko Chang. Kadangi per paskutinį mėnesį pakeitėme  tris šalis, tai dabar nusprendėme pabūti ramiai ir pailsėti. Mūsų mėgstamiausia veikla – išsinuomoti motorolerį ir klaidžioti po salą. Tiesiog važiuojame bet kur, kartais gulime paplūdimyje.

 

Po tiek laiko kelionės, kaip ją vertini? Ką ji tau davė?

Visada viską, kas vyksta, vertinu teigiamai, nes blogiausia, ką galima daryti, tai gailėtis to, ko negalima pakeisti. O jei gali keisti, tai kam gailėtis – imk ir keisk. (Juokiasi.)

Kelionės metu supratau, kad viskas yra daug paprasčiau, negu atrodo iš pradžių. Pasaulis yra mažas ir visi iš gyvenimo norime to paties, tik siekiame skirtingais būdais. Jei esi atviras sau ir kitiems, tai viskas klostosi geriausia linkme. Pasaulis pilnas gerų žmonių. Kartais užtenka pabendrauti valandėlę ir jau tau siūlo savo namus. Kelionėse užmegztos draugystės niekada nenutrūksta net ir nebendraujant – jei susitiksime po kelių metų, mes vis tiek būsime geri draugai.

 

9chiang-mai-thailand.jpg

Chiang Mai, Tailandas

 

Kelionės metu, ypatingai ilgos kelionės, keičiamasi tiek vidumi, tiek išore. Žiūrėdama jūsų su Julium nuotraukas pastebėjau, kad turite smagias šukuosenas, tavo ranką puošia, kaip suprantu, kelionės metu pasidaryta tatuiruotė. Ar kelionė įkvėpia tokiems pokyčiams?

Keliaujant po pasaulį, viską metus ir palikus artimuosius, nesijauti, lyg atostogautum – jautiesi, lyg gyventum. (Juokiasi.) Atostogos blogai tuo, kad jos baigiasi, o šiuo atveju, darai, ką nori, kada nori ir kaip nori. Galva neužimta mintimis apie darbus, kuriuos reikės padaryti grįžus.

9vietnamas1.jpg

Vinpearl Land Nha Trang, Vietnamas

 

Kelionė ne tai, kad įkvėpia pokyčiams, bet padeda atrasti save, suvokti, ko pati iš tikrųjų nori, nekreipiant dėmesio į visuomenės ar šeimos reikalavimus, praplečia akiratį, keičia požiūrį, suteikia drąsos. Nemanau, kad pasikeičiau. Aš tik pagaliau galėjau skirti daugiau laiko sau, apmąstymams, įgavau drąsos padaryti tai, ko noriu. Visada norėjau tatuiruotės, tik per mokslus ir darbus visai apie tai užmiršau. Kada kitą kartą tai padarysiu, jei ne dabar? Kad tie žodžiai „visada norėjau“ ir neliktų tik žodžiais…

 

Ar ilgai planuojate keliauti? Gal grįšite į Lietuvą?

Į šį klausimą atsakymo dar neturime. (Šypsosi.) Kol kas žinau tik tiek, kad balandžio pradžioje trumpam grįšime į Lietuvą, o paskui vėl keliausime padirbėti į Olandiją. Dar neapsisprendėme, ką darysime paskui: ar studijuosime/dirbsime, ar vėl keliausime. O į Lietuvą neplanuojame grįžti ilgesniam laikui.

 

9KoChang.jpg

Ko Chang, Tailandas


Nuotraukos iš Vilmos ir Juliaus asmeninio archyvo


Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama.



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.