Į Šlyninkos vandens malūną – ragauti „keiksmažodžių“ blynų

Autorius: Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2013, Balandžio 23d.
Kaip ir pridera doram savo amato atstovui, tvirto sudėjimo ūsuotas malūnininkas Stasys mus sutinka apsirėdęs kiek miltuotais lininiais marškiniais. Įžengus į paskutinį pašalą išleidžiantį malūnininko kiemą prieš akis iškyla ir pats malūno pastatas, nutūpęs ant patvinusio Nikajos upelio kranto. Tiesa, matosi tik jo viršutinis aukštas – didžioji malūno konstrukcijos dalis įtaisyta aukštame šlaite ir pasimato tik priėjus arčiau. 

Zarasų rajone esančio Šlyninkos vandens malūno šeimininkė Regina mus tuoj pat kviečia į šalia malūno esantį edukacinėms programoms pritaikytą buvusį ūkinį pastatą, vadinamuosius Amatų namus. Viduje pasitinka sumišęs šviežiai užplikytos žolelių arbatos ir šviežios duonos, kepamos senoviniu būdu ant klevo lapų, kvapas. Duonos kepimo edukacinė programa „Duonos kelias“ yra tik viena iš autentiškas kultūrinio paveldo tradicijas puoselėjančios malūnininko šeimos veiklų. 

 

„Kaimiško pieno mums nesiūlykit…“

Prieš tris šimtmečius iškilęs vandens malūnas visą laiką buvo naudojamas pagal paskirtį, nors iki šių dienų išlikę tik pusė malūno statinių. Anot šeimininkų, malūną kadaise statė lenkai, praktiškai visą laiką jis buvo nuomojamas, kol tarybiniais laikais pastatą perėmė kolūkis. Sovietmečiu malūnu rūpinosi šalia sodyboje gyvenę ponios Reginos tėvai, tad privatizuojant jis ir atiteko šiai šeimai. Dabartinės malūno šeimininkės broliai nepanoro sugrįžti gyventi į tėviškę, tad pasiryžę pradėti viską kone iš naujo Regina ir Stasys prieš šešerius metus miestą iškeitė į kaimą. Kas paskatino vilniečius palikti šurmuliuojančią, patogią sostinę bei ten plėtotą verslą ir atklysti į patį Lietuvos pakraštį? 

 

slyninkos-malunas4.JPG 

Anot malūno šeimininkų, paveldėtas unikalus technikos paveldo statinys nebuvo vienintelis motyvas pradėti rengti edukacines programas ir užsiimti ekologinių miltų malimu bei prekyba. Kur kas svaresne motyvacija tapo jų vaikų draugai miestiečiai, kurie, atitolę nuo kaimo ne tik kad nežinojo, kaip kepama duona, bet ir apskritai neįsivaizdavo gyvenimo kaime. 

Malūno šeimininkė prasitarė, jog sykį atvykę vaikų draugai pareiškė: „jau mums tai kaimiško maisto nesiūlykit, kaimiško pieno tikrai negersim, sviesto ant duonos netepsim“. Ponia Regina prisiminė ir sūnaus žodžius: „mama, tik nesakyk jiems, kad kiaušinienę kepei iš tų kiemą kapstančių vištų kiaušinių…“

Taip ir gimė idėja jaunajai kartai perduoti tai, kas garbesnio amžiaus žmonėms lyg ir savaime suprantama – papasakoti apie duonos kepimo procesą ir lino vargus, pamokyti austi, supažindinti su senoviniais rakandais.

 

slyninkos-malunas2.JPG 

Šlyninkos vandens malūne yra išlikusi autentiška įranga. Deja, girnas šiuo metu suka ne sraunaus upelio srovė, o elektra, tačiau malūnininkai puoselėja mintis atkurti apgriuvusią pastato ir įrengimų dalį. Malūne šeimininkai supažindina su grūdų malimo procesu, aprodo malūnininko naudojamus prietaisus. 

Į malūną – ne tik rupių miltų blynų ragauti, bet ir svogūnų sodinti

Ant stalo garuoja kvapni 14-os žolelių, kurias surinko patys šeimininkai sodybos apylinkėse, arbata. Tenka kiek pasispausti, kol sutūpiam prie linine staltiese užtiesto stalo. Netrukus jau ragaujame iš rupių miltų keptus blynus: kas su rieboku spirgučių padažu, kas su saldžia oranžine moliūgų uogiene. „Keiksmažodžių blynai“ – taip savo keptus blynus iš rupių miltų, patiektus moliniuose dubenėliuose, pristato šeimininkė.

 

slyninkos-malunas5.JPG 

Jau tapo tradicija, kad į malūnininkų kiemą kasmet per Užgavėnes suguža persirengėliai. Pagal senąsias tradicijas, Užgavėnės yra svarbi virsmo, Žemės žadinimo šventė, kuomet bendraujama su gamta. Viena iš Užgavėnių tradicijų – rogėmis apvažiuoti laukus, gerai pasivolioti sniege. Būdavo tikima, kad nuo to priklauso derlius. O tai labai svarbu malūnininkui, juk nuo derliaus kokybės ir malamų grūdų bei darbų kiekis priklauso. 
O kokios Užgavėnės be blynų! Blynai yra kulinarinis Aukštaitijos paveldas, tačiau glaudžiai susijęs su slaviška tradicija. Nuo seno aukštaičiai mėgaudavosi itin sočiais pusryčiais – ne tik „paspirgintais“ blynais, bet ir burokų ar kopūstų sriuba. 

Na, o gegužės pradžioje Šlyninkos vandens malūno sodyboje tradiciškai šurmuliuoja Stasiuko mugė – svogūnų sodinimo šventė, pritraukianti tautodailininkus, menininkus bei etnografinio meno mylėtojus. Anot malūno šeimininkės, jei Vilnius turi Kazuko mugę, tai kuo prastesnė šventė yra mažiausiame Zarasų rajono Šlyninkos kaime rengiamos Stasinės? Juolab, kad ir šventės metas yra tas, kai orai jau šilti ir nereikia nerimauti dėl darganos. Šventės kulminacija tampa svogūnų sodinimo varžybos, mat šių daržovių sodinimas per Stasines yra sena tradicija. 

 

slyninkos-malunas3.JPG 

Nuotraukos autorės 

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 

 

Kelionę organizavo Valstybinis Turizmo departamentas, įgyvendindamas projektą „Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas“, skatinantį atvykstamąjį ir vietinį turizmą, kuris yra bendrai finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo.  



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.