Penktasis ingredientas arba kur keliauja alaus mėgėjai Lietuvoje

Autorius: Daiva Zaveckienė | kelioniumanija.lt , 2013, Balandžio 30d.

Alutį gėriau, raudonas buvau, vo kas išrašė mano veidelį?

Apynio spurgas, miežio grūdelis, tai jis išrašė mano veidelį.

Tas apynėlis aukštai vyniojas, aukštai vyniojas, plačiai šakojas.

Iš pašaknėlių žali lapeliai, ant viršūnėles aukso spurgelės.

(Lietuvių liaudies daina)

Tyras vandenėlis, miežių ar kviečių salyklas, mielės ir lietuvių liaudies apdainuotas apynys – tai keturi pagrindiniai ingredientai, reikalingi gaminant tradicinį alų. Tačiau kone kiekvienas iš aplankytų Aukštaitijos krašto aludarių merkdamas akį priduria, jog yra ir penktasis, ypatingasis ingredientas. Vieni jį vadina meile, kiti – aludarystės išmanymu, dar kiti – iš kartos į kartą perduodama patirtimi.

Biržų kraštas garsėja tradicinę aludarystę puoselėjančiais aludariais. Tad ir kelionių po Aukštaitiją neatskiriama dalis yra apsilankymas viename iš daugybės čia išsibarsčiusių bravorų. Alaus gamyba nuo seno buvo svarbi Aukštaitijos regione – kaip gaminti šį gėrimą privalėjo žinoti kiekvienas padorus šeimininkas, be to, šį mokslą turėdavo perduoti ir sūnums.

Esu aplankiusi ne vieną alaus daryklą Lietuvoje: kai kurias iš jų šiemet, kitas – prieš kelis metus. Ir galiu tik pridurti, kad Alaus kelias – tas pats, bet jo pristatymas kiekvienoje iš jų savitas. Ne veltui ir alaus rūšių priskaičiuojama šimtais, nors ingredientų – tik penki…


Restoranas „Alaus kelias“, Rinkuškių alaus darykla

Visai šalia aludarių sostinės Biržų įsikūrusi Rinkuškių alaus darykla, penktoji pagal dydį Lietuvoje. Užeiname į ištaigingai įrengtą restoraną, tačiau norint išvysti pažintinę programą, visų pirmą reikia… prisižadinti Žaldoką, trumpam užsnūdusį prie alaus statinaitės. Išklausę Žaldoko alaus gamybos paslaptis esame kviečiami prie stalo, į kurį vieną po kito šeimininkės neša pilnus ąsočius putojančio alaus ir sultingus aluje marinuotus šonkauliukus. Tai neturėtų stebinti, juk prieš kelerius metus restoranas „Alaus kelias“ buvo pripažintas viena sėkmingiausių turistų maitinimo įstaigų mūsų šalyje.

 

salyklas-rinkuskiai.JPG


Edukacinė programa „Žaldoko alus“ Biržų pilyje

Ši alaus degustacija jau iš tolo kvepia senove ir autentika, mat programa vyksta skliautuotame Biržų pilies rūmų rūsyje. Programos dalyvius pasitikę tautiniais rūbais pasipuošę muzikantai ne tik kviečia kartu užtraukti dainą apie alutį, bet ir supažindina su šiam kraštui būdingais muzikos instrumentais – ragais, skudučiais, demonstruoja senosios aludarystės reikmenis, kurių dauguma yra mediniai, dailiai apdilę. Ragaujame „Biržų alaus“ daryklos gaminamą alų, prie kurio dera pagal senovinį receptą kepama „Biržų duonos“ kepyklos duona ir tradicinis sūris.


„Biržų alus“, alaus darykla Biržuose

Nepaisant garbingo vienos seniausių alaus daryklų Lietuvoje titulo, „Biržų alaus“ darykla pasitinka niūriais sovietmetį menančiais gamybiniais pastatais. Anot šeimininkų, ši alaus darykla buvo įkurta dar 1686 m. ir jos įkūrimas susijęs su viena iškiliausių LDK didikų giminių – Radvilomis. Pasakojama, jog kadaise švedams sugriovus Biržus, miestiečiai ilgai nesvarstė, ką pirmiau atstatyti – rotušę ar alaus daryklą, ir, žinoma, pasirinko pastarąją. Alaus degustacija vyksta senoviniame rekonstruotame rūsyje.


„Aludarystės pažinimo centras“ Utenos alaus darykloje

Iš kitų aplankytųjų, Utenos alaus darykla išsiskiria keliais aspektais. Visų pirma, tai viena didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse, be to, priklausanti tarptautinei „Carlsberg“ grupei. Tad nenuostabu, jog prieš leisdamiesi į žygį po alaus virimo, fermentacijos ir išpilstymo cechus esam priversti apsivilkti specialias lankytojų uniformas. Erdviame daryklos kieme mus pasitinka virtinės alaus pakuočių, o cechuose stebina gamybos mastai ir iš pirmo žvilgsnio ideali tvarka. Nesupraskite to kaip reklamos, bet kai kurioms iš aplankytų alaus daryklų vertėtų dar gerokai pasistengti, norint pasiekti šį švaros įspūdį. Neseniai duris atvėrusioje Utenos alaus muziejaus ekspozicijoje patraukliai perteikta daryklos istorija – nuo alaus gamybos guru iš Čekijos konsultacijų statant gamyklą bei pirmojo išvirto „Žigulinio“ alaus iki šiuolaikinės rinkodaros ir galimybės nusifotografuoti Utenos alaus reklamoje.

 

utenos-alus.JPG


„Piniavos“ alaus degustacija seklyčioje „Prie Uosio“ Panevėžyje

Apsilankymas Panevėžio centre esančioje seklyčioje, kuriame pristatomas Aukštaitijos kulinarinis paveldas, tik dar kartą patvirtina, kad norint pritraukti lankytojų reikia įdomios istorijos. Ši seklyčia tokią turi: prie nudžiuvusio žaibo trenkto uosio, praminto „raktų medžiu“, mus pasitikęs tautodailininkas pasakoja šios vietos istoriją.

 

raktu-medis-panevezys.JPG 

 

Ausiavarpis lietuvių mitologijoje yra nudžiuvęs uosis, tokio medžio seniau žmonės ieškodavę norėdami išspręsti šeimos problemas. Jau kelerius metus žmonės čia ateina ir, trokšdami norų išsipildymo, prikala sėkmės simbolį raktą. Anot Piniavos alaus daryklos įkūrėjo Vidmanto Perevičiaus, kupiškėnai alų daro ne gėrimui, o atsigėrimui. Aludaris pasakoja, jog Kupiškio rajone gyvenusi jo močiutė ir jo brolis tęsdami šeimos tradiciją perdavė senovinius receptus. Šio aludario alų ragaujame iš neįprastų, žmogaus galvos formą primenančių molinių ąsočių. Ir čia neapsieiname be mitologijos ir simbolikos – vienoje tokioje „galvoje“ telpa magiškas skaičius, t.y. septyni bokalai alaus.

 

piniavos-alus.JPG


Taip pat skaitykite:

Kur keliauja alaus mėgėjai

© Nuotraukos autorės



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.