Viurcburgas – vyno miestas alaus krašte

Autorius: Džordana Graicevičiūtė | Dzordanos-dienorastis.blogspot.de , 2014, Birželio 18d.
Yra Bavarijoje miestas, kuriame vyno taurė kilnojama dažniau nei alaus bokalas, o kiekvienas gatvėj sutiktas praeivis gali jums išvardinti visas vyno rūšis ir rekomenduoti geriausią. Nebūčiau tuo patikėjusi, jei pati tame mieste negyvenčiau.
Prireikė metų, kol supratau, kad daugiau nei šimtmečius siekiančios tradicijos nėra tik sausi puslapiai istorijos vadovėliuose ir turistiniuose giduose. Tai lyg gyvas organizmas koja kojon žengiantis su moderniu miesto žmogumi. Kad būtų lengviau suprasti, apie ką eina kalba, pradėti norėčiau nuo to, kad Viurcburgas yra istorinėje Frankonijos (vok.Franken) žemėje. Iki XIX a. pradžios, kai Napoleonas prijungė Frankoniją prie Bavarijos, tai buvo savarankiška žemė su savo kalba, tradicijomis ir istorija.
Frankų savarankiškumas jaučiamas iki šių dienų, mat jokiam viurcburgiečiui geriau net neužsiminti apie Bavariją, nes jis diplomatiškai tave pataisys, esą nors administraciškai esama Bavarijos žemėje, vietiniams šis faktas mažai ką reiškia, mat jie ir toliau gyvena Frankonijoje. Įdomiausia tai, kad šis reiškinys, tampriai susijęs su identitetu, pasireiškia net paprasčiausiose buitinėse situacijose, kaip antai girstelėjus prie cigaretės dūmo klube šnekučiuojantis su ką tik sutiktu vaikinu.

Svečiui, tokiam kaip aš, pirmiausia tai kelia susižavėjimą, kol jis neperauga į nelengvą užduotį – įsilieti į gana uždarą visuomenę. Pradėjus pokalbį su nauju žmogumi manęs dažnai klausinėjo, o tiksliau konstatuodavo, esą man, ko gero, sunku susirasti draugų. Nesiginčijau, nes tikrai nebuvo lengva, bet maniau, kad tai tik laiko klausimas. Laikas eina, tačiau klausimas vis dar lieka. Dabar suprantu, kas buvo turima omeny. Mat didžiavimasis savo šaknimis, sotus ir nerūpestingas gyvenimas neatsiejamas nuo arogancijos ir pasipūtėliškumo. Nors iš pirmo žvilgsnio visi elgiasi itin maloniai, prasidėjusi pažintis šiame lygyje ir lieka, mat nauji žmonės į uždarą bendruomenę įleidžiami sunkiai.

Viurcburgas nuo pat gyvavimo pradžios iki naujųjų laikų buvo valdomas vyskupų, o katalikybė čia grojo pirmu smuiku. Tolerancijos kitatikiams buvo mažai. Jie tikrąja ta žodžio prasme buvo varomi iš miesto. Kone šiurpiausias faktas tas, kad Viurcburge buvo įvykdyta daugiausia egzekucijų vadinamosioms raganoms. Žmonių persekiojimas čia vyko net iki  XVIII a. vidurio ir būtent Viurcburgas buvo vieta, kurioje buvo sudeginta paskutinė ragana. Šios menkos ištraukos iš istorijos tik įrodo, kad kitoniškumas čia nėra privalumas.

Ko gero todėl ir emigrantų šiame krašte gerokai mažiau nei likusioje Vokietijoje, nors pragyvenimo lygis ir uždarbiai čia didžiausi visoje šalyje. Jau nekalbu apie mitais apipintą Miuncheną (jis jau nebepriklauso Frankonijai, o yra gryniausia Bavarija), kuriame regis gyvena Dievo išrinktieji. Nepaisant to, manęs šis faktas neatstūmė, o priešingai – įžiebė intrigą.

Šioje vietoje galiu grįžti prie vyno, esančio vizitine miesto kortele jau 1200 metų. Pagrindas pūstis viurcburgiečiams duotas jau seniai, o geriausiai tai iliustruoja Goethes žodžiai: „Atsiųskit man Viurcburgo vyno, nes joks kitas vynas nėra toks geras“. Mieste iki šiol veikia keturios vyno daryklos, iš kurių trys didžiausios, o viena – seniausia visoje šalyje (joje aš ir lankiausi, apie ką netrukus papasakosiu).

Senas vyno gaminimo ištakas pirmiausia išduoda butelis, kuris yra ne tradicinės, o ovalo formos. Jo kilmės istorija paprasta: plokščia ovalo forma tarnavo tam, kad butelis vynuogynuose padėtas ant žemės neriedėtų. Šiandieną tokius butelius išlaikė portugalai, graikai ir frankai. Jei prieš šimtus metų ovalo forma tarnavo praktiškais tikslais, tai šiandieną ji yra kokybės ir gilių tradicijų ženklas.

 

viurcburgas.jpg

Vyndarystės pradžia taip pat lengvai paaiškinama, kaip ir ankstyvas šios vietovės apgyvendinimas. Nors miesto atsiradimo pradžia siejama su pirmuoju paminėjimu istoriniuose šaltiniuose 704 m., žmonės čia apsigyveno dar pr. Kr. dėl palankių sąlygų, t.y. per miestą tekančios Maino upės ir kalnų. Užderėjo čia ne tik žmonių, bet ir vynuogių, mat būtent Frankonijoje yra geriausios gamtinės sąlygos auginti vynuoges, nekintančios jau šimtmečius.

Nors garsiausia vokiško vyno rūšis yra Riesling, Frankonijoje rekomenduojama paragauti kitų. Pati populiariausia yra Silvaner, kuri taip greitai išperkama, kad iki sezono pabaigos parduotuvėse jos nė nelieka. Mažai populiarumu atsilieka Müller-Thurgau, Bacchus ir jau minėtasis Riesling. Priešingai nei Reino upės regione, čia populiariausias ir geriausiu laikomas baltas, o ne raudonas vynas. Nesu vyno ekspertė, todėl nebūtinai turite pasikliauti mano nuomone, tačiau prisiekiu – skanesnio vyno gyvenime nesu ragavusi!

Viurcburge yra keturios didelės vyno daryklos, siūlančios ne tik vyną, tačiau ir ekskursijas į vyno rūsius, vynuogynus, rengiančios atvirų durų dienas. Tai yra Weingut Bürgerspital, Weingut A. Fesel, Weingut Juliusspital bei Staatlicher Hofkeller. Būtent pastarosios daryklos rūsyje aš neseniai ir lankiausi.

Staatlicher Hofkelle vyno rūsys ypatingas tuo, kad yra seniausias visoje Vokietijoje ir vienas seniausių visame pasaulyje. Pažodžiui išvertus pavadinimą jis reiškia „Valstybinis rūmų rūsys“.  Pagrindinė vyno darykla yra po svarbiausiu miesto kultūros paminklu – Viurcburgo rezidencija. Šis barokinės architektūros šedevras, savo svarba prilygstantis Versalio rūmams, vyskupo įsakymu buvo pastatytas XVIII a. viduryje ir tapo nauja miesto valdovo gyvenamąja vieta.

Ekskursijos į šį vyno rūsį vyksta sezono metu penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis keletą kartų per dieną, tačiau tik vokiečių kalba.

Nereikia bijoti, kad rūsyje yra labai šalta, mat temperatūra svyruodama nuo +15 iki +18°C beveik nekinta visais metų laikais. Temperatūrą padeda išlaikyti 6 m storio sienos. Visa ši infrastruktūra reikalinga vyno brandinimui, mat vynui svarbu ne žema, tačiau pastovi oro temperatūra, kuri dėl storų sienų nusistovi tik praėjus pusmečiui. Dėl šios priežasties aukščiausia temperatūra rūsyje būna viduržiemy, o žemiausia – vasarą.

Nors rūsys yra didelis, turistams parodomos tik kelios pagrindinės salės. Jose galima išvysti seniausią bei didžiausią statines, tarp kurių stovi ir moderniam brandinimui naudojamos vyno statinės. Nusileidus į rūsį iš tiesų galima pajusti XVIII a. dvasią, mat susidaro įspūdis, kad ten nuo anų laikų niekas nepakito: kabo milžiniški voratinkliais ir dulkėm nusėti šviestuvai, kuriems į pagalbą pristatyta daugybė žvakių.

 

viurcburgas2.jpg

 

Ekskursijos metu buvo jaučiama gido intencija ne perduoti istorijos niuansus ir vyno gamybos technologijų subtilybes, tačiau gėrimo unikalumą ir svarbą šiam kraštui, akcentuojant skaudų Frankonijos prijungimo prie Bavarijos faktą, mat nuo to laiko frankoniško vyno šlovės spinduliuose maudosi ir visa Bavarija.

Įdomus faktas, akivaizdžiai parodantis vyno svarbą, nutiko per Trisdešimties metų karą. Tuo metu kalbos apie Frankonijoje gaminamą vyną pasiekė švedus, kurie jau keliavo Viurcburgo link su tikslu užkariauti kraštą ir išgrobstyti vietinius kartu pasiimant ir vyną. Kaip žinia, karas buvo žiaurus, nepalikęs po savęs Europoje nieko. Tačiau frankai suskubo gelbėti nuo atėjūnų ne knygas ar kitus turtus, kaip buvo įprasta, tačiau vyno statines, kurias gabeno į mišką ir ten užkasinėjo, nors pasibaigus karui ir pamiršo, kurgi jos užkąstos. Taigi frankai gelbėjo tai, kas leidžia jiems jaustis tuo, kas jie yra, nepaisant to, kieno galion pereiti grėsmė bekiltų. Ir tas identifikacijos faktorius yra būtent vynas.

 

Nuotraukos iš Džordanos asmeninio archyvo 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.