Pi Pi salos: Naujųjų sutikimas rojuje ir „Paplūdimio“ paplūdimys

Autorius: Justina Poškevičiūtė | kelioniumanija.lt , 2013, Rugpjūčio 07d.

Kai kam prasitariu, kad gyvenau Tailande, iškart skubu patikslinti, kad ne, negyvenau paplūdimy, nemiegodavau hamake ir kokosų pienas nebuvo vienintelis kalorijų šaltinis. Bet, nors gyvenau šalies šiaurėje, savo pseudo-atostogų nuo mokymo metu išsiruošiau pagaliau pamatyti garsiuosius Tailando paplūdimius. Filmo „Paplūdimys“ salelės? Tai jau taip!

 

Kam mokytis kalbas, aikčiojimo tvardymas ir Pietų amerikietiškos Kūčios
Taigi, nusidanginau į Puketą (didelę salą pietų Tailande), ir po numigimo oro uoste greit sėdėjau sau prieplaukoje su bilietėliu rankoje, kurio fono paveikslėlis žadėjo neišpasakyto grožio vaizdus. Pi Pi salos, esančios pora valandų keltu nuo Puketo, susideda iš didesnės Pi Pi salos ir kitos visai mažytės. Jos vadinamos vienomis gražiausių ne tik Pietryčių Azijos, bet ir visos planetos vietų.  
Besvajodama apie bilietėlio peizažą, staiga nugirstu šalia sėdinčių vaikinų pokalbį. Visko nesuprantu, bet suprantu pakankamai, kad kalba Brazilijos portugalų kalba, kurią kurį laiką mokiausi universiteto laikais. „Pasakyt ką nors ar ne?“, primerkusi akis, lyg ką pikto regzdama, galvojau. „São vocês do Brasil?“ („ar esat iš Brazilijos?“), paklausiau, ir po keliolikos minučių – nors jau persijungę į anglų kalbą – keltui atplaukus sėdėjome sau jo lauko dalyje ir begurkšnodami alų kalbėjom apie visokiausius dalykus. Sakau, gal būtent taip reikia motyvuoti vaikus ir jaunimą mokytis kalbų: užuot sakius, kad kalbos suteikia pranašumą darbo rinkoje ir – linksmesnis variantas – leidžia mėgautis filmais be subtitrų, gal tiesiog reikia paminėti, kad jei mokėsi kokią kalbą, galėsi smagiai sau gerti alų kelte į tropinę salą su įdomiais ką tik sutiktais žmonėm? 
Alaus gurkšnojimas greitai pavirto į fotoaparato mygtuko spraginimą ir „wow!“, „tai bent!”, ir kitokius net ne žodžius, o garsų mišinius, kurie, kokie keisti bebūtų, vis tiek negalėjo nusakyti vaizdų, kuriuos išvydom, įstabumą. Debesys prasisklaidė, horizonte artėjo žalių uolų salos, ir, priplaukus pačią Pi Pi salą, nei vandens mėlynumas, nei reljefo forma neatrodė lyg iš šios planetos. „Google images nemelavo!“ pagalvojau kaip tikras interneto sugadintas žmogus.       

Beje, tą dieną, juokingas dalykas, buvo Kūčių diena. Rytą susitikusi su savo argentiniečiu couchsurfer‘iu vakare „sujungėme jėgas“ ir Kūčias (tai yra, BBQ vakarą) sutikome su jo draugais iš Argentinos ir Brazilijos, na ir mano naujaisiais draugais brazilais. Ech, dar niekad gyvenime taip nesidžiaugiau, kad – koks jų lygis bebūtų – moku ispanų ir portugalų!

 

6pipi-salos-tailandas2.JPG 

Nardymo instruktoriai ir tatuiruočių salonai 
Po kelių dienų, praleistų pas mano couchsurfer‘į, kuris saloje dirba nardymo instruktoriumi, persikrausčiau pas jo draugą, taip pat nardymo instruktorių, taip pat argentinietį. O gyveno jis irgi mažame kambarėlyje tiesiai virš nardymo agentūros biuro. 
Tokias nardymo kursus ir dienos keliones siūlančias agentūras Pi Pi saloje sunku ir suskaičiuoti. Nors pati salelė visiškai mažytė (čia net mašinų eismas uždraustas; yra tik dviračių ir motorolerių), joje, anot mano draugų, yra apie keturiolika nardymo agentūrų. Kaip pati pastebėjau, turbūt verslas numeris du, po nardymo, yra tatuiruočių salonai. Taip matai gatvėse: nardymo agentūra, tatuiruočių salonas, nardymo agentūra, vėl tatuiruotės… 

Su būriu nardymo instruktorių ir sutikau Naujuosius. Žinote, visi jie man paliko iki šiol neblėstantį įspūdį: kaip dažnai sutinkate žmonių, kurie mėgsta savo darbą, atsikėlę ryte nori į jį eiti, ir pasakoja istorijas savo draugams apie po vandeniu matytus gyvūnus grįžę vakare? Atsimenu, vienas pažįstamų tiesiog negalėjo atsidžiaugti, kad Naujųjų metų išvakarėse atsirado būrys turistų, užsisakiusių nardymą kažkokioje ypatingoje vietoje. Ir net kai grįžo, prieš pat dvyliką, visas gerokai nudegęs – velsietiški genai ir Tailando saulė, pasirodo, yra pavojingas derinys – džiaugėsi ir pasakojo, kokia nepaprasta tai buvo diena. Dieną ir metus pabaigėme mūsų pamėgtame bare, ir po vidurnakčio jau tęsėme Naujųjų sutikimą turbūt pusę salos apimančiuose paplūdimio vakarėliuose.

 

6pipi-salos-tailandas.JPG 

„It‘s the „Beach“ beach!“
Vienas įsimintiniausių pusdienių turbūt visame mano gyvenime buvo keletą dienų  prieš Naujuosius, kai su viena nauja drauge patraukėme į mažąją Pi Pi salą. Taip, tą salą, kurios keliose įlankose buvo filmuotas „Paplūdimys“, dar prieš tai salelei tapus viena labiausiai lankomų vietų šalyje. Taigi, bediskutuodamos, kaip „Titanikas“ visgi nepaskandino Dikaprijaus karjeros, įsėdome sau į turistų pilną valtį ir patraukėme salelės link neapsakomo žydrumo vandeniu. 

Kaip ir galima buvo tikėtis, priartėjus prie žymiosios Maja įlankos, beliko aikčioti ir spragsėti fotoaparatu. „Look, we‘re on the „Beach“ beach!“ („Mes – „Paplūdimio“ paplūdimyje“), sau nesąmoningai kartojome ir vis bandėme atgaminti senokai matyto filmo scenas. Vienas geras dalykas – pati pusdienio kelionė čia kainavo tik apie dvidešimt litų, tad nenuostabu, kad net ir pinigus „spaudžiantiems“ keliautojams (t.y., pvz., man) nuvykti į mažąją Pi Pi yra įmanoma.

 

6pipi-salos-tailandas4.JPG 

Cunamio istorijos ir seni pažįstami kelte „namo“
Sausio pirmą, pradėjusi dieną beplyštančios kuprinės siuvimu, pusiau miegodama, lėtai pradėjau kelionę namo, į šiaurės Tailandą. Kelte prisėdo prie manęs vyresnio amžiaus moteris iš Švedijos ir, po kelių minučių pokalbių, pasiekėme gana netikėtą temą. Pasirodo, pirmą kartą ji Pi Pi salose lankėsi per 2004-ųjų metų Kalėdas. Tai yra, būtent tuo metu, kai didelę Pietryčių Azijos dalį nusiaubė vienas baisiausių kada regioną pasiekusių cunamių. 
Pi Pi salos buvo vienos salų, pro kurias persirito cunamio banga ir, kadangi didesnę salą per vieną pusę gali perkirsti per porą minučių pėsčiomis, tai cunamio bangai ją nusiaubti buvo vieni niekai. Pašnekovė man papasakojo, kaip banga ją ir jos sūnų atskyrė nuo jos vyro ir dukros, ir kad, dėkui dievui, jie visi išgyveno ir po dienos susitiko Puketo ligoninėje. Viena įsimintiniausių frazių, ką ši moteris man pasakė, kai paklausiau, kodėl nusprendė grįžti į regioną, buvo šitokia: „Iš pradžių galvojau, kad niekad čia nė kojos nekelsiu. Bet vėliau supratau, kad būtent dėl šios baimės ir turėčiau čia grįžti. Tad dabar kiekvienas Kalėdas sutinkam čia, jau, štai beveik dešimt metų.“

Atsisveikinusi su naująja pašnekove, belipant iš kelto dar spėjau pasitrinti akis, ir pamatyti, kad tame pačiame kelte buvo ir prieš beveik trejus metus vienos kelionės šiaurės Afrikoje metu sutikti draugai iš Australijos. Kokia tokio susitikimo galimybė? Sėkmės skaičiuojant. Na, o kokia tikimybė, kad nuvykus į Pi Pi salas norėsis sugrįžti, net ir skaičiuoti nereikia. 

 

6pipi-salos-tailandas3.JPG 

© Nuotraukos Justinos Poškevičiūtės

Kelionių portalo kelioniumanija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško kelioniumanija.lt sutikimo draudžiama. 



SUŽINOKITE TIKSLIAS SKRYDŽIŲ KAINAS

Pasirinkite miestą, iš kurio vykstate.
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Įveskite miesto, šalies arba oro uosto pavadinimą
Skrydis atgal
Suaugę 1
Vaikai (2-11 m.) 0
Kūdikiai (0-23 mėn.) 0
Jei kūdikiui kelionės metu sukanka dveji metai, prašome rezervuoti vaikišką bilietą.


Lankytinos vietos